Alzheimeris – lėtinė smegenų liga, pažeidžianti smegenis ir laipsniškai priverčianti žmogų pamiršti įvykius, faktus, veiksmus ir galiausiai net savo galūnių valdymą. Iki šiol nežinoma, kas ją sukelia ir nėra būdų ją išgydyti.
„Ligos pradžia yra visiškai nematoma ir ją pastebėti gali tik akyli artimieji. Kai vyresnis žmogus ima pamiršti dalykus, kuriuos anksčiau darė visiškai paprastai, jei, pavyzdžiui, į kavą vietoje cukraus pradeda dėti druską, tai jau yra labai aiškus ženklas apie galimą ligą. Bet jos pradžia dažniausiai būna ne tokia aiški. Panašius incidentus privalo pastebėti artimieji, nes pats žmogus to greičiausiai nesuvoks“, – teigia Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė.
Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-12 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių, 20-25 proc. tarp 80-90 m. amžiaus žmonių, ir daugiau nei 30 proc. virš 90 m. amžiaus žmonių.
Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga.
Svarbiausia kovojant su Alzheimeriu – kaip įmanoma greitesnis ligos diagnozavimas, rašoma pranešime spaudai.
„Vyresnio nei 50 metų žmogaus organizme vyksta skleroziniai pakitimai. Jo kraujagyslės siaurėja, o cholesterolio kiekis didėja. Kad senėjimas vyktų sveikai, žmogus negali pamiršti tiek fizinio krūvio, tiek krūvio protinei sistemai – ne be reikalo šiandien egzistuoja kursai, studijos vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ ekspertė Jolita Skinderskienė.
Sergantieji šia liga vis dažniau yra jaunesni žmonės, tad vaistininkė ragina visus vyresnius žmones domėtis profilaktika, kuri padėtų dar prieš susergant.
„Bet koks atminties suprastėjimas jau yra signalas. Kai tik pradedate pamiršti draugų vardus ar kitas kasdienes detales, net jei jaučiatės puikiai, tai prastas ženklas. Saugantis nuo to, galima gerti gydytojo paskirtus kraujagysles plečiančius preparatus bei vitaminus, - sakė ji. - Nustatyti, ar sergama Alzheimeriu, gali tik gydytojas, tačiau imtis prevencinių priemonių derėtų kiekvienam vyresniam žmogui.“
Svarbiausias patarimas – nemeluoti pačiam sau. Prastėjanti atmintis gali signalizuoti labai rimtus sutrikimus, kurių išsigydyti savo jėgomis nepavyks, o ir bandyti nepasitarus su profesionalais – labai rizikinga.
Patarimai jau sergantiems
Be atmintiems ir motorikos susilpnėjimo ligoniams būdinga ir staigi nuotaikų kaita, dėl kurios vieną akimirką žmogus gali atrodyti ne tik ramus, bet ir apatiškas, o jau po kelių sekundžių be jokios priežasties tapti piktas ir agresyvus. Todėl ši liga tampa didžiuliu iššūkiu ne vien ja sergantiems, bet ir artimiesiems.
Norint palengvinti naštą, raginama kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų praustis, valgyti ir keltis tuo pačius metu, visuomet palikti daiktus ten pat ir t.t.
„Ankstyvesnėse stadijose jokiu būdu negalima pradėti už žmogų daryti jo darbų. Dažnai artimieji nori už ligonį ruošti maistą, perimti jo atsakomybes tvarkant namus ir kitas atsakomybes, nes taip šis turės mažiau vargo. Tačiau tai turės atvirkščią efektą. Norint ilgiau išlaikyti žmogaus protą guvų, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip žmogus tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra“, – aiškina Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė D. Vadauskaitė.
Taip pat verta kalbėti paprastais sakiniais, patalpoje naudoti kuo daugiau laikrodžių, kalendorių bei spalvotų lapukų, ženklinančių kur kas padėta.
„Alzheimerio pacientas privalo kuo ilgiau išlikti pats savimi. O tam reikia kartoti tai, ką jis darė būdamas sveikas. Pirmosiose stadijose kūnui reikia ne ilsėtis, bet priešingai, veikti, skaityti, judėti ir prisiimti už save atsakomybę“, – teigia D. Vadauskaitė.
Galiausiai ligonį slaugantiems negalima pamiršti savęs – kito poreikiams paskyrus visą savo laiką žmogus paprasčiausiai išsenka psichologiškai, o tuomet pasirūpinti ligoniu tiesiog nebeįmanoma.