Į valgymo sutrikimų pinkles žmonės patenka tarsi nejučiomis. Viskas gali prasidėti nuo emocinio valgymo, kai maistu bandoma reguliuoti emocijas. Vienas – slopinti, o kitas – stimuliuoti. Ilgainiui emocinis valgymas gali tapti persivalgymu, kai prarandama valgymo kontrolė ir per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai. Valgymo sutrikimai gali prasidėti ir nuo noro tobulinti savo kūną, dažniausiai – liekninti. Neigiamas, kritiškas santykis su kūnu būdingas daugeliui valgymo sutrikimų.
Autorių kolektyvo parengtoje ir leidyklos „Baltos lankos“ išleistoje knygoje apie dažniausius valgymo sutrikimus – „Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus: tikros patirtys, specialistų patarimai, pagalbos sau ir kitiems būdai“ – susipažinsite su žurnalisčių Gintarės Jankauskienės ir Justinos Mikeliūnaitės pristatomomis sveikstančiųjų istorijomis, o išsamiuose gydytojų Juliaus Neverausko ir Neringos Rogalskytės komentaruose rasite veiksmingų, sėkmingai taikomų šiuolaikinės psichiatrijos ir psichoterapijos gydymo metodų bei patarimų.
Taip pat sužinosite, kaip suvaldyti emocinį valgymą, ar galime įveikti nenumaldomą greitojo ir perdirbto maisto norą, kaip pasiruošti persivalgymo atkryčiui, kokių veiksmų imtis, jei valgymo sutrikimu serga artimas žmogus.
Knygoje specialistų dėmesys skiriamas penkiems dažniausiems valgymo sutrikimams:
– emociniam valgymui;
– anoreksijai;
– bulimijai;
– priepuolinio persivalgymo sutrikimui;
– ortoreksijai (liguistam požiūriui į sveiką mitybą).
Kviečiame skaityti patarimus apie tai, kaip suvaldyti emocinį valgymą.
**
Kaip suvaldyti emocinį valgymą:
• Atsisakykime griežtų dietų, išderinančių organizmo savireguliacijos procesus. Siekime ne greito, o tvaraus, ilgalaikio rezultato – sveikos, organizmo poreikius tenkinančios mitybos.
• Rinkimės sveiką subalansuotą maistą, laikydamiesi mokslu grįstų rekomendacijų.
• Būkime fiziškai aktyvūs, nes tai padeda geriau jausti savo kūną ir jo poreikius, gerina medžiagų apykaitą ir padeda reguliuoti emocijas. O tai labai svarbu patiriant emocinį valgymą ar jo priepuolius.
• Išmokime atpažinti emocinio valgymo dirgiklius (dažniausiai tai būna stresas, stiprios emocijos, tuštumos ar nuobodulio jausmas, įprotis nusiraminti maistu, aplinkos įtaka).
• Mokykimės padaryti pauzę prieš pasiduodami emociniam impulsui valgyti (pakvėpuoti pilvu vieną minutę, padaryti 10 pritūpimų, pakišti ranką po šalto vandens čiurkšle, suskaičiuoti iki 100 ir atgal ar panašiai).
• Mokykimės suprasti savo mintis bei emocijas, kol jos neperėjo į veiksmus, ir stabtelti sudarydami sau sąlygas apsispręsti, kaip elgtis konkrečiomis aplinkybėmis.
• Mokykimės save pripažinti, priimti, gerbti ir besąlygiškai mylėti. Taip pat pasirūpinti savo poreikiais, juos išreikšti ir tenkinti.
• Mokykimės reguliuoti emocijas, nusiraminti ir valdyti stresą kaip priemonės nevartodami maisto.
Pavyzdžiui:
- jeigu patiriame stresą ar nerimą, galime pajudėti, padainuoti mėgstamą dainą, atlikti atsipalaidavimo ar dėmesingo kvėpavimo pratimų, užrašyti savo nerimastingas mintis ir paieškoti joms alternatyvų;
- jeigu jaučiamės išsekę, galime pasimėgauti žolelių arbata, pakvėpuoti eteriniais aliejais, pagulėti aromatingoje vonioje, paprašyti partnerio atlikti masažą;
- jeigu jaučiamės liūdni ar vieniši, galime išeiti pasivaikščioti ir stebėti gamtą bei žmones, pažaisti su naminiu gyvūnu, pažiūrėti linksmą filmą, paskambinti maloniems pažįstamiems žmonėms.
• Išsimiegokime, nes kokybiškas miegas labai svarbus ne tik psichologinei, bet ir fizinei mūsų būklei, taip pat apetito reguliavimui ir medžiagų apykaitai.
• Pildykime mitybos / valgymo dienoraštį, įtraukime į jį minčių ir emocijų skiltį.
• Skirkime laiko kokybiškam poilsiui. Pailsėjusios smegenys veikia geriau.
• Mokykimės dėmesingo įsisąmoninto valgymo įgūdžių ir mėgaukimės maistu, kurį pasirenkame vedami savo organizmo, o ne emocinių poreikių.
Nelikite vieni su liga – ji gali būti už jus stipresnė. Prašykite artimųjų ir specialistų pagalbos. Laimė, padėti sau ir pasveikti nuo valgymo sutrikimų įmanoma.
Apie autorius:
Gintarė Jankauskienė – žurnalistė, knygų apie nedarniose šeimose augusius žmones („Pasveikti nuo tėvų alkoholikų“, 2020), nerimo sutrikimų gydymą („Panikos priepuoliai“, 2018), sėkmingą nevaisingų šeimų patirtį („Kai atgimsta viltis“, 2016) autorė.
Justina Mikeliūnaitė – žurnalistė, 10 metų rašanti žurnalui „Psichologija tau“, portalo pasauliolietuvis.lt autorė, LRT radijo bendradarbė Bulgarijoje.
Dr. Julius Neverauskas – medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas psichoterapeutas ir gydytojas neurologas. Taip pat Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Knygos autorius jau daugiau kaip 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą.
Neringa Rogalskytė – gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė. Dirba su suaugusiaisiais ir paaugliais, turinčiais valgymo sutrikimų, veda grupinius emocinio valgymo ir valgymo sutrikimų terapinius užsiėmimus.