Daugelis moterų apie tai nedrįsta kalbėtis net su gydytoju: dėl simptomų vengia lytinių santykių, dažniau šlapinasi

Beveik pusė šiuolaikinių moterų patiria menopauzę. Nemaža dalis tų, kurios linkusios susitaikyti su varginančiais negalavimais, mano, kad tai – gamtos dėsniai, todėl kenčia ir neieško pagalbos. Tačiau daugelį nemalonių simptomų galima sumažinti tiek, kad jie netrikdytų įprasto gyvenimo ritmo ir leistų mėgautis visais jo malonumais.

Ne visos sulaukia pagalbos

Tyrimais įrodyta, kad apie du trečdalius moterų, prasidėjus menopauzei, vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai ir sveikatos sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra: karščio bangos, padidėjęs prakaitavimas, miego sutrikimai, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, padažnėjęs širdies plakimas, osteoporozė, dažnas šlapinimasis, makšties išsausėjimas, nuotaikos svyravimai.

Šalyje per metus į gydytojus kreipiasi apie 30 tūkst. moterų, kurios skundžiasi įvairiais, su menopauze susijusiais, negalavimais. Daugiau nei pusė jų kreipiasi pirmą kartą, kitų vizitai – pakartotiniai. Tik 11 proc. moterų išrašomi receptiniai vaistai – hormoniniai preparatai. Maždaug 15 proc. pacienčių skiriami maisto papildai, fitoestrogenai ir pan.

Pagalbos sulaukia apie 25 proc. menopauzės amžiaus moterų. Tik maždaug vienai iš dešimties pacienčių skiriama hormonų terapija – veiksmingas, mokslo tyrimais įrodytas, gydymo būdas

Panašu, kad skirti hormonų terapiją labiausia trukdo nepagrįsti mitai, dėl kurių moterys bijo vartoti hormoninius preparatus. Vieningos nuomonės, deja, neturi ir gydytojai – vienų požiūris į hormonų terapiją skeptiškas, kitų priešingai – optimistiškas. Hormonų terapijos šalininkai teigia, kad gąsdinimai, jog šis gydymas didina susirgimus vėžiu, negali būti priimami kaip konstanta. Tuo pačiu reikia sumažinti kitus, ne mažiau reikšmingus onkologinių ligų rizikos veiksnius: nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, saugotis bet kokių kitų kenksmingų veiksnių bei stengtis gyventi ir maitintis kuo sveikiau.

Reikia pasverti riziką ir naudą

Pasikliaujant tik sveiku protu ir nekreipiant dėmesio į tyrimų rezultatus, galima matyti, kad estrogenų stoka sukelia patologines būsenas ir pavojingus sveikatai klinikinius simptomus. Nieko geresnio, kaip tik paskirti to paties hormono terapiją, kurio trūksta organizmui, pacientėms negalima pasiūlyti. Ją rekomenduojama skirti prasidėjus menopauzei, geriausia, nuo 50 iki 60 metų.

Kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti riziką. Jeigu ji didelė – hormonų terapija neskiriama, tačiau tokių moterų yra vos apie 25 proc. Teigiamas hormonų terapijos poveikis psichikai, odai, sąnariams, raumenims, lyties organams, seksualinių funkcijų sutrikimams nekelia jokių abejonių.

Anksčiau hormonų terapija, sulaukus menopauzės, buvo skiriama plačiau. Dabar ji taikoma tik atsižvelgus į individualų poreikį: jeigu sutrinka įprastas moters gyvenimo ritmas, pradeda kilti kraujospūdis, kankina nemiga, sutrinka elektrolitų pusiausvyra, vargina bloga nuotaika ir panašūs simptomai.

Gydytojai visada ragina iš pradžių išbandyti kitas priemones – didinti fizinį aktyvumą, keisti mitybą, valgyti daugiau ankštinių daržovių: sojų, avinžirnių, lęšių, pupelių. Galima vartoti bičių duonelę arba žiedadulkes – jose yra fitoestrogenų. Tai – moteriško hormono estrogeno analogas gamtoje. Raudonųjų dobilų preparatai pagerina savijautą menopauzės amžiaus moterims, nes jie, kaip ir soja, turi ypač daug izoflavonų.

Kitu atveju, jei teigiamo poveikio nėra – svarstoma dėl hormonų terapijos skyrimo. Bet prieš tai būtina įvertinti gimdos gleivinę: ar ji nėra išvešėjusi, ar nėra polipų, siūloma atlikti krūtų mamogramą ir įsitikinti, ar jose nėra patologinių darinių. Naudojant hormoninius preparatus, krūtis reikia tikrintis kasmet. Šį gydymą rekomenduojama taikyti iki penkerių, ilgiausiai – septynerius metus.

Dabartinės penkiasdešimtmetės, kurioms prasideda menopauzė, labai aktyvios, darbingos, joms tenka didelis fizinis krūvis, tačiau kartais fiziologija ima vėluoti, atsiranda reiškinių, kurie jas pristabdo. Tai skatina labiau pasirūpinti savimi – sportuoti, sveikiau maitintis bei nepamiršti lepinti save.

Nedrįsta kalbėtis su gydytoju

Daugelis moterų apie menopauzės simptomus nedrįsta kalbėti net su gydytoju, nes, jų manymu, negalavimai nėra rimti. Moterys mano, kad tai – normali būsena, susijusi su senėjimu ir ją reikia iškęsti. Išsilavinusios, aktyvios, norinčios naudotis visais gyvenimo malonumais yra labiau linkusios kreiptis į specialistus.

Dauguma menopauzės sulaukusių pacienčių bijo ir vietinės estrogenų terapijos – ypač nerimauja sužinojusios, kad šiuos preparatus reikės naudoti ilgesnį laiką. Jie skirti urogenitaliniams simptomams – makšties sausumui, skausmui, kurie jaučiami per menopauzę, šalinti.

Dėl šių simptomų moterys vengia turėti lytinių santykių, pradeda dažniau šlapintis, padažnėja šlapimo takų infekcijų. Kaip bebūtų gaila, moterys, išgirdusios, kad estrogenus reikės naudoti ilgą laiką – išsigąsta. Trumpai panaudojusios vieną ar kitą hormoninį preparatą, kai kurios terapiją nutraukia. Puikus pasirinkimas urogenitaliniams simptomams mažinti yra makšties drėkinamosios priemonės be hormonų.

Senėja ne tik mūsų veidas

Moterys labai rūpinasi veido senėjimu, o kitas, ne mažiau svarbias kūno vietas, pamiršta. Juk net 40 proc. gyvenimo prabėga po menopauzės ir daugiau kaip pusei moterų šiuo laikotarpiu nustatoma urogenitalinė atrofija – kai trūksta estrogenų, makšties sienelėse mažėja kolageno, elastino, lygiųjų raumenų, jos epitelis plonėja, makštis siaurėja ir trumpėja, mažėja laktobakterijų.

Dėl to padaugėja infekcijų, makštyje sumažėjus lubrikacijai, jaučiamas niežulys, deginimas, vargina noras šlapintis, šlapimo nelaikymas įtampos metu, lytiniai santykiai tampa skausmingi, po jų gali pasirodyti kraujo. Šiuos simptomus skatina ir kiti rizikos veiksniai: vienas jų – rūkymas. Jis sukelia kraujotakos sutrikimus, rūkant mažėja audinių aprūpinimas deguonimi, o kartu ir natūralaus estrogeno veiksmingumas.

Makšties atrofijos rizika padidėja ir gimdžiusioms ne natūraliais takais (ne per makštį) moterims. Įtakos turi ir sumažėjęs lytinis aktyvumas, nes lytinių santykių metu gerėja kraujotaka ir makšties audinių elastingumas. Daugelis su šiais simptomais susiduriančių moterų naudoja nehormonines priemones – makšties drėkinamąsias priemones, kurias galima nusipirkti vaistinėse be recepto.

Makšties drėkinamosios priemonės su hialurono rūgštimi, priešingai nei lubrikantai, pasižymi ilgalaikiu veikimu. Jei nemalonūs pojūčiai išlieka, galima naudoti ir vietinius estrogenų preparatus, kurie veikia greitai, yra saugūs, nedidina estrogenų kiekio kraujyje. Gal pats metas atsikratyti skausmo ir vėl imti džiaugtis gyvenimu?

Moterys, pradėkime mylėti save!

• Dauguma moterų menopauzės sulaukia maždaug 45–55 metų, vidurkiu laikoma 50 metų, normos ribomis – 39–59 metai.
• Apie 1 proc. moterų patiria ankstyvą (iki 40 metų) menopauzę.
• Kada ji prasidės – daugiausia lemia paveldimumas.
• Skirtingų šalių moterys menopauzę išgyvena nevienodai. Britanijoje gyvenančios moterys dažniausiai patiria karščio bangas, tačiau šis simptomas kankina vos 7 proc. japonių. Manoma, kad tai priklauso nuo mitybos (mažai riebalų ir daug sojų produktų).
• Menopauzė diagnozuojama tada, kai dvylika mėnesių nebūna mėnesinių.
• Nustatyti, kada galima tikėtis menopauzės, įmanoma atlikus hormonų tyrimus. Dažniausiai tiriami du hormonai – liuteinizuojantis ir stimuliuojantis folikulus.
• Simptomus lengvina sojų izoflavanoidai – moteriško hormono estrogeno analogai gamtoje.