„Paprastos mitybos formulės nėra, kaip ir nėra vienos stebuklingos tabletės nutukimui gydyti“, – pranešime žiniasklaidai sako „Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“ gydytoja endokrinologė Inga Fomčenko. Tačiau nusiminti neverta – kasdien su pacientais dirbanti gydytoja endokrinologė pateikia puikių gairių, kaip spręsti nutukimo problemą.
– Kas yra nutukimas?
– Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą nutukimas – tai perteklinis ir nenormalus riebalų susikaupimas organizme, kuris kelia pavojų žmogaus sveikatai. Nutukimas dabar klinikinėje praktikoje ir kasdienybėje dažniausiai nustatomas ir vertinamas apskaičiuojant kūno masės indeksą (KMI) pagal žmogaus ūgį ir svorį. Žmonės, kurių KMI yra daugiau kaip 25, turi antsvorio, o jei jis yra 30 ir daugiau – serga nutukimu. Tai yra lėtinė liga, nors dažnai klaidingai gali būti siejama tik su žmogaus apsileidimu ir nepriežiūra.
– Kodėl žmonės tunka?
– Sunku vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą. Nors ir norėtųsi pasakyti, jog žmonės tunka dėl vieno konkretaus veiksnio, taip nėra. Nutukimas yra lėtinė liga, ją sukelia ir jai daro įtaką daugelis veiksnių. Tai – genetika, individualūs medžiagų apykaitos subtilumai, gyvenimo būdas, psichologiniai aspektai, kartais ligos, kai kada net ir vartojami vaistai. Be abejonės, didžiausią įtaką augančiam visuomenės nutukimui turi gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo stoka, perteklinė mityba, alkio ir sotumo jausmo kontrolės praradimas neretai dėl didelio nuolat patiriamo streso ar emocinio valgymo.
– Kada į padidėjusį svorį galima nekreipti dėmesio, kaip žmogui būdingą bruožą, o kada verta sunerimti ir kreiptis į medikus?
– Kartais svorio padidėjimas yra epizodinis, mes žinome, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis jis padidėjo ir nesunkiai jį koreguojame. Dažniausiai tai būna susiję su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Šiek tiek svoris didėja ir fiziologiškai. Tai susiję su amžiumi, nes tam tikrais žmogaus gyvenimo tarpsniais keičiasi riebalų pasiskirstymas organizme. Tai ypač būdinga moterims po menopauzės, nes keičiasi hormonų balansas.
Mes visi turime genetiškai užkoduotą tam tikrą kūno sudėtį ir savitą medžiagų apykaitą – greitesnę arba lėtesnę, su tuo turime gyventi nuolat ir tai galima vertinti kaip žmogui būdingą bruožą.
Sunerimti ir kreiptis į medikus, ieškant nutukimą sukėlusių patologijų, reikėtų tuo atveju, jei, be nutukimo ir kitų su didėjančiu svoriu susijusių nusiskundimų, pasireiškia padidėjęs kraujo spaudimas, širdies permušimai, odos pokyčiai, padidėjęs troškulys, silpnumas, fizinio krūvio tolerancija, atsiradęs dusulys, nuovargis, virškinimo sutrikimai, nauji sąnarių skausmai.
Iš kitos pusės, kai žmogus supranta, kad svoris didėja dėl jo gyvenimo būdo, dėl to atsiranda ligos ir minėti nusiskundimai, o savo jėgomis jis negali to sustabdyti, labai rekomenduočiau pasikonsultuoti visų pirma su gydytoju dietologu, kuris padės kovoti su antsvoriu. Tokiu atveju labiausiai sunerimti reikėtų mąstant apie gretutines patologijas, susijusias su nutukimu, – širdies kraujagyslių ligas, cholesterolio apykaitos sutrikimus, cukrinį diabetą ir kitas.
– Ką reiškia, kai žmonės sako, kad „storėju nuo oro“? Tai pasiteisinimas, neva tokia prigimtis, ar visgi gudravimas – juk, sako, žmonės net neatkreipia dėmesio, kad dažnai užkandžiauja, renkasi netinkamus maisto produktus, patiekalus, gėrimus?
– Visų pirma reikėtų paminėti, kad žmonės neturi būti tik labai liesi, nes ne toks retas atvejis, kai neturintis antsvorio ir nutukimo problemos žmogus maitinasi nesveikai ir dėl to jam taip pat ilgainiui kyla sveikatos ir savijautos problemų. Būna, kad nutukęs žmogus gali neturėti jokių su tuo susijusių sveikatos problemų ar nusiskundimų. Visgi turbūt svarbiausia yra įsiklausyti į savo kūną, jo poreikius, gyventi taikiai su savimi.
Mediciniškai nutukimas turi aiškų apibrėžimą, tačiau žmonėms vieno apibrėžimo nėra. Labai liesam priaugti kelis kilogramus gali būti itin reikšminga ir jis sakys „storėju nuo oro“, o vidutinio svorio arba turintiems antsvorio yra visiškai normalu, jei svoris kinta keliais kilogramais. Visų pirma, kai žmogus teigia, jog „storėja nuo oro“, reikėtų pasigilinti, kodėl jis taip mąsto, kaip maitinasi, nustatyti, ar tas žmogaus įvardijamas „storėjimas“ iš tiesų yra grėsmė sveikatai. Svarbu sau priminti: sveikai maitintis reikėtų ne dėl svorio, o dėl savo geros sveikatos ir savijautos.
– Kaip jūs vertinate šiuo metu gana populiarią tendenciją „mylėti savo kūną tokį, koks jis yra“? Juk mylėti – nebūtinai be saiko valgyti šlamštmaistį, bet ir pasirūpinti gyvybiškai svarbiais kūnui procesais.
– Visiškai sutinku, meilė kūnui nereiškia besaikio valgymo neįvertinant savo tikrojo poreikio maistui. Manyčiau, kad mylėti savo kūną tokį, koks jis yra, daugiau reiškia, jog turime klausytis kūno siunčiamų ženklų, gyventi harmonijoje su savo kūnu, nekenkti jam, net jei ir esame nutukę, nelankstūs, mūsų kojos kreivos arba blakstienos trumpos. Visų pirma reikia suprasti: jei norime, galime daug ką pakeisti, pakoreguoti. Tik reikia nusiteikti, įdėti pastangų ir turėti kantrybės.
– Kokios ligos lemia nutukimą, jo vystymąsi?
– Tiesa tokia, kad tik maža dalimi nutukimą lemia ligos. Visiems, kurie yra nutukę, rekomenduojama tirtis dėl skydliaukės veiklos sutrikimų. Kitos ligos, tokios kaip antinksčių sutrikimai, lytinių hormonų patologijos, tiriamos tik tada, kai kartu su nutukimu atsiranda kitų šioms patologijoms būdingų nusiskundimų ir simptomų.
Svarbu paminėti, kad net ir nustačius endokrininę ligą ir skyrus gydymą jai kontroliuoti, svoris nepasikeičia drastiškai, dažniausiai tie pakitimai nėra tokie dideli, kaip norėtųsi. Tik labai užleistos endokrininės ligos (skydliaukės veiklos sutrikimai, antinksčių hormonų perteklius ir kt.), kurios šiais laikais, esant plačioms ištyrimo galimybėms, nustatomos retai, lemia nutukimą ir jo vystymąsi.
– O kokias ligas lemia nutukimas?
– Skirtingai nuo nutukimą lemiančių patologijų, ligų, kurias sukelia nutukimas, yra nemažai. Didžioji dalis nutukimu sergančių žmonių turi gliukozės apykaitos sutrikimų, serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, sąnarių, virškinamojo trakto ligomis, turi padidėjusį cholesterolį. Esant nutukimui, didėja ir insulto, onkologinių ligų bei mirties rizika. Apskritai tai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.
Net ir nedaug – 5–15 proc. – sumažinus kūno svorį, daugelio šių ligų eiga pagerėja arba rizika sumažėja.
– Ar dėl nutukimo sunkiau gydyti kokias nors ligas?
– Taip, sunkiau gydyti daugelį ligų. Kadangi esu endokrinologė, pastebiu, kaip dėl nutukimo sunkiau gydyti cukrinį diabetą. Dažnai gydant vien nutukimą cukraligės rodikliai taip pat pagerėja.
– Kaip iš esmės spręsti nutukimo problemą?
– Padėti žmonėms patikėti, kad yra galimybių spręsti šią problemą, nepalikti jų vienų su šia problema.
– Ar jūsų pacientai žino, kas yra tinkama mityba? Šiais lengvai pasiekiamos informacijos laikais, regis, tai turėtų būti norma. Tačiau pati nustebau sutikusi žmonių, kurie mano, kad maitinasi gana sveikai, nors, be kepintų, gruzdintų, krakmole, miltuose, džiūvėsėliuose apvoliotų mėsos gaminių kasdien, tik kartą kitą per porą savaičių suvalgo raugintų agurkų ar baltos mišrainės.
– Su savo pacientais dažnai šnekame apie mitybą. Kadangi, kaip pastebėjote, šiais laikais yra daug lengvai pasiekiamos informacijos apie mitybą, ne visa ta informacija paremta mokslu, įrodymais. Be to, visi mes skirtingi, kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam.
Stengiuosi savo darbe individualiai įsigilinti ir patarti dėl sveikos mitybos, bent šiek tiek susipažinti su savo pacientų valgymo ypatumais, duoti paprastai suprantamas ir nesudėtingas gaires apie sveikesnę mitybą, jei matau, jog tai yra problema. Tačiau nesu mitybos specialistė, todėl dažnai rekomenduoju savo pacientams gydytojų dietologų paslaugas, nes tik dirbdami kaip komanda mes, gydytojai, galime padėti žmogui labiausiai.
– Kokia būtų paprasta mitybos formulė nutukusiems asmenims?
– Paprastos mitybos formulės nėra, kaip ir nėra vienos stebuklingos tabletės nutukimui gydyti. Svarbu nenuvertinti savęs ir nebijoti kreiptis į specialistą sprendžiant, kaip maitintis esant nutukimui.
– Koks judrumo planas kasdien būtų tinkamas nutukusiems asmenims?
– Gydant nutukimą, didžiausią įtaką vis dėlto turi mityba. Judrumas tik padeda išlaikyti motyvaciją, sustiprina kūną, suteikia geros energijos, tačiau vien sportuodamas retas kuris sugebės susitvarkyti su nutukimu, jei nekoreguos ir mitybos. Tad judrumo kasdien planas nutukusiems, mano galva, nelabai skiriasi nuo plano nenutukusiems. Būtų šaunu, jei kiekvienas iš mūsų kiekvieną dieną nors po 30 minučių pasivaikščiotume gryname ore. Tačiau ar tai įmanoma – spręsti kiekvienam.
– Ką patartumėte nutukusiam žmogui padaryti tuoj pat – šiandien?
– Pamilti savo kūną, rūpintis juo, klausyti ir sutarti su juo. Suprasti, kad nieko nėra nepakeičiamo, svarbiausia – mūsų sąmoningas noras.