Galbūt niekada nesusimąstėte, bet dėl tokių pojūčių dažnai būna kaltas oro užterštumas. Ši problema visame pasaulyje tik didėja. Net Lietuvos didžiuosiuose miestuose, pagal radarų informaciją, oras nėra toks švarus, kokio norėtume.
Vilniaus mieste 2014–2018 m. laikotarpiu buvo matuojama keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: Žirmūnų, Senamiesčio, Savanorių pr. ir Lazdynų
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias oro užterštumo normas, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos ribinė vertė negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus.
Pagal pateiktą informaciją matyti, kad didžiausias parų skaičius, kuomet buvo viršyta paros ribinė vertė, buvo Žirmūnų OKT stotyje. Mažiausias parų skaičius, kai 24 val. vidutinė koncentracija viršijo ribinę vertę, buvo užfiksuotas Lazdynų OKT stotyje.
Net nealergiškiems žmonėms gali pasireikšti nemalonūs simptomai
Kaip pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė dr. Neringa Stirbienė, kuo toliau, tuo daugiau atsiranda mokslinių tyrimų, kad oro užterštumas sukelia didesnę astmos išsivystymo riziką tiek vaikams, tiek suaugusiems, taip pat išprovokuoja jau sergančiųjų astma priepuolius, pasunkina alerginės slogos simptomus, net gali skatinti alerginių odos ligų išsivystymą.
Be to, cheminės dalelės neigiamai veikia visą organizmą, kvėpavimo takus. Patys pacientai pabrėžia, kad jaučiasi blogiau, kai yra didesnė oro tarša. O alergiją jau turintys pacientai, padidėjus oro užterštumui, jaučia stipresnius simptomus.
„Kietosios dalelės pačios savaime nėra alergenas, bet ji, veikdama kartu su alergenais, sustiprina alerginę reakciją. Yra mokslinių tyrimų, kad tose labiau užterštose vietose augalai išskiria daugiau žiedadulkių arba net pačios žiedadulkės yra alergeniškesnės, sukelia stipresnes alergines reakcijas. Dėl to alerginės slogos simptomai esant didesniam oro užterštumui pasireiškia stipriau“, – kalbėjo dr. N. Stirbienė.
Kietosios dalelės gali pasižymėti ir dirginančiu kvėpavimo takus poveikiu. Žmogus gali neturėti jokios alerginės slogos, tačiau ji netikėtai pasireikš po pasivaikščiojimo užterštame ore.
„Net ir visiškai nealergiškam žmogui gali atsirasti sloga, niežėti nosį, pasireikšti čiaudulys, kosulys, kai pavasarį ar kitu metu laiku smarkiai padidėja oro užterštumas. Tuo metu net gauname pranešimus, kad reikia vengti buvimo lauke. Tokie simptomai pasireiškia dėl to, jog tarša tiesiogiai veikia kvėpavimo takus“, – sakė gydytoja.
Jei žmogus jau turi alergiją ir oras yra smarkiai užterštas, gali pasireikšti stipresnė sloga, stipresnis akių niežėjimas, ašarojimas.
Kai yra padidėjęs oro užterštumas, rekomenduojama vengti buvimo lauke. Jei visgi reikia išeiti į lauką, nors oras labai užterštas, gali padėti kaukės.
Pasak gydytojos, jos sulaiko taršos daleles ir alergenus, neleidžia jiems pakliūti į kvėpavimo takus. Kaukės tampa tarsi apsauginiu barjeru, padedančiu bent iš dalies išvengti nemalonių pojūčių ir žalos sveikatai.
Taip pat reikia stengtis lauke būti kuo trumpiau, lauke stengtis aktyviai nesportuoti, nedirbti sunkių fizinių darbų, grįžus išsiplauti nosį ir akis, kad būtų pašalinti iš kvėpavimo takų.