Nerimas – vienas esminių faktorių
Paskutiniai keletas metų į gyvenimą atnešė daug neįprastų, nerimą keliančių įvykių. Pirmiausia – pandemija, karantino laikotarpis, kai visų gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis. Tada prasidėjo karas, daug nerimo žmonėms kelia finansiniai, ekonominiai klausimai.
Kaip sako Gabrielė Sodeikienė, gydytoja gastroenterologė, paskutiniu metu pacientus tenka konsultuoti ir gydyti dėl tokių ligų, dėl kurių anksčiau žmonės kreipdavosi kur kas rečiau.
„Gastroezofaginio refliukso, suriebėjusių kepenų, žarnyno ligos bei funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai – su šiomis ligomis susiduriame dažniau nei anksčiau. Taip pat pastebime dažniau diagnozuojamas autoimunines žarnyno ligas: celiakiją, opinį ir mikroskopinį kolitus.
Kasdien patiriamas stresas dėl vienokių ar kitokių priežasčių daro didelę įtaką autoimuninių ligų atsiradimui, jų paūmėjimams. Iš tiesų stresas, nerimas, lėtinis nuovargis ir yra pagrindinės funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų priežastys“, – pasakoja Gabrielė Sodeikienė, medicinos centro „Northway“ gydytoja gastroenterologė.
Apie pacientų patiriamą stresą kalba ir „Lietuvos draudimo“ Specializuotos rizikos draudimo grupės vadovas Audrius Zinevičius. Anot jo, gydytojų išrašuose dažnai minimas nuovargis, nerimas.
„Žvelgiant į bendrovės duomenis matome, kad šiemet iki rugsėjo mėnesio, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančių su asmens sveikatos draudimu pas gydytojus dėl skrandžio ir žarnyno ligų yra 24 proc. daugiau.
Beveik 4 tūkst. žmonių šiemet per devynis mėnesius pasinaudojo savo sveikatos draudimu, besikreipiant į gastroenterologus. Daugiausia žmonės pasinaudojo laboratoriniais tyrimais. Matome, kad itin populiarūs endoskopiniai skrandžio tyrimai, taip pat – helicobacter pylori tyrimas“, – įžvalgomis dalinasi draudimo atstovas.
Pandemija padarė savo įtaką gyventojams
Anot gydytojos, tokie nusiskundimai glaudžiai susiję ne tik su įtampa, patiriamu stresu, bet ir mažu fiziniu aktyvumu, nesveika mityba.
„Pavyzdžiui, persivalgymas daro didelę įtaką suriebėjusių kepenų ligų išsivystymui, prisideda prie progresavimo į komplikacijas, kaip kad kepenų cirozė ir kepenų vėžys. Dažnai pacientai pripažįsta, kad pandemijos laikotarpiu priaugo nemažai svorio, dėl patiriamo nerimo daugiau valgė, dažniau nei anksčiau leido laiką namuose. Todėl tikrai pastebime daugėjančių kepenų ligų, kurių būtų galima išvengti“, – sako gastroenterologė Gabrielė Sodeikienė.
Audrius Zinevičius teigia, kad gyventojų skiriamos sumos gastroenterologų gydymui ženkliai augo, todėl sveikatos draudimas yra gera išeitis pasirūpinti savo sveikata bei norint sutaupyti tiek pinigų, tiek laiko, neleidžiant jo eilėse pas gydytojus.
„Pavyzdžiui šiemet diagnostiniams tyrimams ir procedūroms savo klientams per devynis mėnesius jau kompensavome daugiau nei 55 tūkst. eurų, pernai per tą patį laikotarpį suma siekia 36,4 tūkst. eurų. Ženklų kompensuojamų kainų augimą pastebime ir kalbant apie specialistų paslaugas – šiemet jau kompensavome klientams beveik 45 tūkst. eurų, o pernai per tą patį laikotarpį suma buvo virš 36 tūkst.
Sveikatos draudimas tuo ir palankus – žmogus gali įsigyti jį pats, ne tik gauti iš darbovietės, ir tokiu būdu gali gauti kokybiškas medicinos paslaugas rūpintis savo sveikata“, – kalba Audrius Zinevičius.
Primiršta sveikos mitybos piramidė
Gydytoja gastroenterologė pasakoja, kad sveika mityba yra labai svarbi kasdieniniame žmogaus gyvenime.
„Ji svarbi tiek sveikam, tiek ir sergančiam žmogui. Reikėtų laikytis sveikos mitybos piramidės principų – grūdinės kultūros, daržovės, vaisiai turėtų būti pagrindiniai maisto produktai. O saldumynai, riebus maistas – tik piramidės viršūnėje. Visgi vis dažniau atrodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje mitybos piramidė yra apsivertusi“, – sako gydytoja gastroenterologė.
G. Sodeikienė teigia, kad pacientai dažnai pasidomi apie protarpinį badavimą ar tam tikras specifines dietas. Tačiau anot jos, badavimas ar drastiškos dietos neišugdo sveiko požiūrio į maistą ir nepadeda sukurti tinkamų mitybos įgūdžių.
„Kaskart konsultacijų metu kartoju pacientams, kad svarbiausia yra sveika mityba, darbo ir poilsio režimas, streso kontrolė. Žmonės dažnai prieš žengdami pirmą žingsnį dėl geresnės savijautos labai abejoja, baiminasi, kad teks daug ką pakeisti.
Tačiau dažniausiai pakanka visai nedaug – kritiškai įvertinti pirkinių krepšelį, esant antsvoriui sumažinti porcijas trečdaliu, daugiau judėti. Neabejoju, kad kiekvienas gali atrasti paprastų sprendimų, padėsiančių pagerinti sveikatą ir savo savijautą“, – patarimais dalinasi gydytoja gastroenterologė Gabrielė Sodeikienė.