„Liaudies medicinoje yra naudojamos įvairios natūralios priemonės sąnarių skausmo malšinimui – greipfrutų sultys, imbieras, ciberžolė, atliekami įtrynimai kaulažolių tepalu, kaštonų ar auksinio ūso užpilu, dedami kopūsto ir varnalėšos lapų kompresai. Šios priemonės yra tikrai efektyvios, bet tik tada, kai naudojamos kartu su gydytojo reumatologo paskirtais medikamentais ir gydymu“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Reumatologijos centro gydytoja reumatologė dr. Eglė Tertelienė.
Besivystančią ligą pranašauja organizmo siunčiami signalai
Manoma, kad autoimuninį uždegimą sukeliančiais veiksniais galima įvardyti įvairias infekcijas, taip pat hormoninius svyravimus, pastebimus nėštumo ir menopauzės laikotarpiais, ar turimą genetinį polinkį į reumatoidinį artritą. Stresas ir rūkymas irgi prisideda prie šio uždegimo vystymosi. Tačiau tiesioginių, ligą lemiančių priežasčių medicina nėra nustačiusi, dėl to į ją orientuotos profilaktikos taip pat nėra.
„Reumatoidiniam artritui būdingas rytinis sąnarių sąstingis, kuris gali trukti nuo vienos iki kelių valandų, o kartais ir visą dieną. Taip pat neišvengiama skausmo, patinimo ar kitų sąnarių funkcinių sutrikimų. Pacientams tampa sunku atlikti kasdieninius darbus – gaminti maistą, vairuoti, net apsirengti. Kartais liga prasideda agresyviai: stebimas daugelio sąnarių uždegimas, bendras silpnumas, karščiavimas ir kūno svorio mažėjimas“, – pasakoja gydytoja.
Pacientams ignoruojant minėtus jaučiamus simptomus ir šios ligos negydant ji progresuoja: apima vis daugiau sąnarių ir per kelis mėnesius gali išsivystyti negrįžtamos sąnarių deformacijos ar sąnario dangalo, kremzlės, raumenų, plaučių, kraujagyslių, inkstų, akių, nervų bei odos pažeidimai.
E. Tertelienės teigimu, reumatoidinis artritas greičiausiai vystosi ligos pradžioje, todėl kankinami sąnarių skausmo, tinimo sukelto diskomforto ir rytinio sąstingio, turėtų nedelsdami kreiptis į reumatologą, kuris atliks reikiamus tyrimus ir pradės gydymą. Ankstyva ligos diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas gali apsaugoti nuo galimo funkcijų praradimo ir leis išvengti neįgalumo.
Gydymo metodas – reumatologo atsakomybė
Reumatologė pabrėžia, kad pacientą varginant tipiškiems reumatoidinio artrito simptomams, trunkantiems ilgiau nei 6 savaites, galima įtarti, kad tai reumatoidinio artrito pradžia. Jo gydymas yra kompleksinis, jungiantis medikamentines ir nemedikamentines priemones.
Nemedikamentinėms gydymo priemonėms priskiriama mankšta, fizioterapinės procedūros, reabilitacija, kadangi nejudinami sąnariai stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja. Todėl reguliari gydomoji mankšta yra vienas svarbiausių gydymo komponentų.
„Nemažiau reikšminga gydymo dalis – vaistai. Pirmiausia yra skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Įtarus, kad liga gali būti autoimuninės kilmės, papildomai skiriami steroidiniai priešuždegiminiai vaistai, jie slopina uždegimą, tačiau neveikia pačios ligos: nestabdo jos progresavimo. Todėl sergant reumatoidiniu artritu kartu su uždegimą slopinančiais preparatais skiriami ir ligą modifikuojantys sintetiniai ir biologiniai vaistai“, – teigia dr. E. Tertelienė.
Gydytojos teigimu, kiekvienas pacientas turi būti gydomas bent vienu ligą modifikuojančiu vaistu. Išimtis gali būti taikoma tik tada, kai pasiekiama ligos remisija arba gydymas negalimas dėl vaisto pašalinio poveikio bei paciento gretutinių ligų.
Gydymo sėkmė – paciento rankose
Reumatologijos centro gydytoja primena, kad dėl medicinai nežinomų ligos išsivystymą sukeliančių ypatumų visiškai jos išvengti neįmanoma, tačiau taikomais gydymo metodais galima pasiekti sėkmingų rezultatų. Šiuo atveju viskas priklauso nuo to, kiek į ligos gydymą įsitraukia pacientas.
„Reumatoidinis artritas yra lėtinė liga, kurios efektyvaus gydymo rezultatai priklauso nuo paciento požiūrio į ligą ir jo propaguojamo gyvenimo būdo. Jis turi suprasti, kad siekiant geriausios savijautos turės periodiškai lankytis pas reumatologą, vartoti vaistus, atlikti paskirtas procedūras, laikytis darbo ir poilsio, mitybos režimo. Aktyvus paciento įsitraukimas į gydymo procesą – vienas iš svarbiausių faktorių gydant šią lėtinę ligą, nes bendros paciento ir gydytojo pastangos leidžia pasiekti geriausių rezultatų“, – aiškina dr. E. Tertelienė.
Reumatologė taip pat priduria, kad jeigu nustatyta ligos diagnozė yra tiksli, ligos eiga neagresyvi, o pacientas aktyviai įsitraukęs į ligos stabdymo procesą – gydymas dažniausiai būna sėkmingas.
Tinkama mityba padės slopinti uždegimą
Dr. E. Tertelienė sako, kad yra daug įvairių maisto produktų, galinčių sušvelninti uždegimą bei sumažinti dėl artrito atsiradusį sąnarių skausmą. Tereikia žinoti, ko vertėtų vengti, kokius produktus pasirinkti ir užpildyti jais kasdienį savo mitybos racioną.
„Sergant reumatoidiniu artritu rekomenduojama valgyti daugiau uždegimą slopinančių produktų – alyvuogių aliejaus, riebios žuvies, avokadų, uogų, riešutų, tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių. Į mitybos racioną įtraukite daug skaidulų turinčio maisto – viso grūdo kruopas, vaisius, daržoves, linų sėmenis, sėlenas.
Nepamirškite savo organizmą aprūpinti baltymais, kurių gausu liesoje mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, pupelėse, lęšiuose ir kitose ankštinėse daržovėse“, – pataria reumatologė.
Gydytoja priduria, kad mitybos racione turėtų nelikti uždegimą skatinančių produktų: kukurūzų, saulėgrąžų, sojų aliejų, transriebalų, aukštoje temperatūroje keptų, gruzdintų, stipriai perdirbtų ir rūkytų produktų, taip pat iš baltų, rafinuotų miltų pagamintų patiekalų. Į patariamų nevartoti produktų sąrašą taip pat įtraukiamas cukraus ir fruktozės savo sudėtyje turintis maistas, kurio perteklius gali lemti antsvorį, gliukozės kiekio kraujyje didėjimą bei skatinti uždegiminius procesus.
Nors šiuolaikinė medicina nėra atsakiusi į klausimą, kas jį sukelia, būdų sau padėti, siekiant kovoti su šia klastinga liga, yra. Tereikia neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir kreiptis medicininės pagalbos: ją derinant su liaudies patirtimi ir aktyviu asmeniniu įsitraukimu į gydymo procesus, galima priversti ligą atsitraukti.