Universali taisyklė – stebėti savijautą
Pasak dr. Gedimino Tankevičiaus, visų pirma, svarbu, kokius simptomus jaučia žmogus. Jei jie yra „aukščiau gerklės“ – lengvai užgulusi ar paburkusi nosis, lengvai perštinti gerklė, nėra temperatūros ar gilaus kosulio, prabėgti lengvą krosą galima. Vis dėlto yra keletas „bet“.
„Reikia pradėti atsargiai, mažu intensyvumu ir žiūrėti, kokia bus kūno reakcija. Jei jaučiame, kad krūvį toleruojame, tada viskas gerai, bet bėgimo atstumą vis tiek reikėtų sumažinti. Iš tiesų, yra atlikta tokių tyrimų, kad bėgimas pajutus pirmus peršalimo simptomus, gali sustiprinti imunitetą ir padėti įveikti ligą“, – sakė sporto medicinos gydytojas.
Tačiau, jei simptomai stipresni, jaučiamas sąnarių skausmas, gilesnis kosulys, temperatūra – intensyviai sportuoti tikrai negalima. Vis dėlto pajudėti reikėtų, tokiam tikslui tinka lengvas pasivaikščiojimas lauke, kad organizmas gautų gryno oro ir suaktyvėtų kraujotaka, taip pat tinka jogos pratimai – raumenų ištempimui ir gilesniam kvėpavimui.
„Universali taisyklė – jei sportuoti pradėsime palengva ir atidžiai stebėsime ir reaguosime į kūno siunčiamus signalus, viskas bus gerai. Žinoma, nekalbu apie intensyvų ar varginantį fizinį krūvį. Bet jei mūsų organizmo būklė prastesnėje situacijoje, geriame vaistus, taip pat, jei trūksta skysčių, savijautą sportuodami tik pabloginsime. Be to, iš to ne tik kad nebus naudos, bet galime sau ir pakenkti – pabloginti ligos eigą“, – įspėjo dr. G. Tankevičius.
Dar vienas variantas – pirtis?
Patarimų internete, kaip įveikti užklupusią ligą, gausu ne tik apie kroso bėgimą. Kitas labai populiarus – susirgus eiti pasikaitinti į pirtį.
„Pirtis kelia kūno temperatūrą ir organizmas yra priverstas nuo to gintis (kompensuoti). Jei pirtis nėra labai karšta ir drėgna, nebūname joje ilgai, taip pat galime į ją nueiti. Svarbiausia elgtis nuosaikiau ir stebėti savijautą. Pirtis suaktyvina medžiagų apykaitą, jei dar pakankamai geriame vandens tai kartu yra ir lengvas kūno valymas, detoksikacija. Panašiai, kaip su pakilusia kūno temperatūra sergant – gydytojai nuolat kartoja, kad, jei ji nėra didesnė nei 38 laipsniai ir asmuo tai gerai toleruoja, griebtis vaistų nereikia, nes organizmas, pakėlęs temperatūrą, pats efektyviau kovoja su liga“, – sakė gydytojas.
Tačiau niekada nereikia pulti į kraštutinumus, primena G. Tankevičius. Organizmui reikia didelių resursų, kad įveiktų ligą, ir, jei žmogus šiuos resursus išnaudoja varginančioje pirtyje ar intensyviai sportuodamas, sumažinama galimybė greičiau pasveikti. Todėl galima rezervą tik stengtis aktyvuoti – lengvai judant ar trumpam nuėjus į pirtį, bet ne švaistyti“.
O kada galima vėl pradėti sportuoti pasveikus? Jei užklupęs buvo tik keletą dienų trukęs peršalimas, sportuoti galima pradėti jau po 2-3 dienų. Pirmai treniruotei pasirinkti patariama bent per pusę sumažintą krūvį. Tačiau kalbant apie gripą ar bakterines infekcijas, net ir pradėjus jaustis geriau, per porą savaičių dar gali pasireikšti komplikacijos.
„Visas organizmas būna itin nusilpęs, taip pat sunkiai toleruoja fizinį krūvį. Vėl pradėti sportuoti reikėtų po truputį, pradedant visai lengvai ir pamažu krūvį didinant. Taip pat svarbu stebėti savijautą, apetitą, miegą. Jei jaučiamės energingi ir norisi judėjimo, tai šį poreikį vertėtų saikingai patenkinti. Jei to nėra, reikia gerti daugiau skysčių, atstatyti elektrolitus, vaikščioti gryname ore, valgyti lengvai virškinamą visavertį maistą, kad būtų patenkintas energetinis baltyminis poreikis, taip pat daugiau vartoti vaisių, daržovių, kad valytųsi žarnynas ir susibalansuotų jo mikroflora.“, – patarė sporto medicinos gydytojas.
Viena iš pačių pavojingiausių ir kenksmingiausių savigydos priemonių – vis dar didele problema Lietuvoje laikomas savavališkas antibiotikų vartojimas.
„Šitaip elgdamiesi kenkiame ne tik patys sau, bet ir kitiems, nes vėliau nutinka taip, kad mikrobai tampa atsparesni vaistams. Žmonės vis dar tiki, kad virusus gydo antibiotikai ir, pajutę simptomus, puola juos gerti. Bet taip nėra, antibiotikai negydo virusinių infekcijų. Kita problema, kad vos tik savijauta pagerėja, pacientas savavališkai nutraukia antibiotikų kursą, nors bakterijos dar nėra iki galo sunaikintos. Tuomet likusios nežuvusios, atspariausios bakterijos vėl pradeda daugintis ir tampa žymiai pavojingesnės. Dėl tokios netinkamos gydymosi taktikos paciento sveikata tik dar labiau pablogėja, be to, tokios baterijos tampa žymiai pavojingesnės ir aplinkiniams“, – kalbėjo dr. G. Tankevičius.
Grėsmė – pabloginti savijautą ne tik sau, bet ir aplinkiniams
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė pabrėžė, kad sportuoti gripo metu – griežtai nerekomenduotina.
„Gripas prasideda staiga su aukšta temperatūra, dideliu bendru silpnumu, kaulų laužymu. Todėl eiti sportuoti ar į pirtį nerekomenduotina dėl aukštos kūno temperatūros, bendro silpnumo. Sportuojant gripo metu padidėja gripo komplikacijų rizika. Taip pat, esant aukštai temperatūrai, padidėja prakaitavimas, todėl sportuojant ar einant į pirtį netenkama dar daugiau skysčių, dėl ko liga gali užsitęsti“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Be to, gripas yra virusinė, lašeliniu būdu per orą plintanti liga, todėl, einant į pirtį ar sportuojant, galima užkrėsti aplinkui esančius žmones.
Tuo metu peršalimas pasireiškia lengvesniais simptomais: dažniausiai atsiranda nedidelė temperatūra ar jos išvis nebūna, sloga, gerklės skausmas, sausas kosulys. Viskas priklauso nuo to, kaip pats žmogus jaučiasi. Vieniems sloga yra baisi liga, o kitiems gyventi netrukdo, sako gydytoja.
„Vėlgi, esant nedidelei temperatūrai ar silpnumui, sportuoti ar eiti į pirtį nerekomenduotina dėl anksčiau minėtų priežasčių. Jei temperatūros nėra, esant lengviems peršalimo simptomams – tai individualus, sportuoti ar eiti į pirtį galima. Tačiau sporto salėje rekomenduotina sumažinti fizinį krūvį, nepersistengti, vartoti pakankamai skysčių, kadangi pervargus ar netekus daug skysčių gali susilpnėti imuninė sistema, o sveikimo procesas bus tik ilgesnis“, – patarė I. Vieversytė.
Sportuoti rekomenduojama pradėti pagerėjus būklei bei nustojus karščiuoti, sako gydytoja, kai jaučiatės sveiki. Gydytoja pritaria G. Tankevičiaus nuomonei, jog fizinį krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui per kelias dienas, o pradėjus sportuoti per anksti, galima jausti bendrą silpnumą, toleruoti mažesnį fizinį krūvį nei anksčiau.
Svarbiausia – poilsis
Pasak gydytojos, gripui būdinga staigi ligos pradžia su aukšta temperatūra, todėl esant šiems simptomams, reikėtų kreiptis į gydytojus, kad kuo anksčiau būtų paskirtas priešvirusinis gydymas, kuris gali palengvinti ir sutrumpinti ligos eigą.
Susirgus gripu, reikėtų likti namuose ir vengti kontakto su kitais žmonėmis. Svarbiausia yra poilsis, miegas, pakankamas skysčių vartojimas bei gydytojo skirto gydymo bei rekomendacijų laikymasis.
„Dažniausiai daromos klaidos – simptomų ignoravimas, pastangos gyventi įprastu ritmu, ėjimas į darbą ar mokyklą, taip užkrečiant aplinkinius. Taip pat nepakankamas miegas, per mažas skysčių vartojimas, rūkymas, patalpų nevėdinimas, retas rankų plovimas. Dėl suprastėjusio apetito ligos metu žmogus mažiau valgo, nors kalorijos ir maistingos medžiagos reikalingos organizmui bei imuninės sistemos kovai su virusu. Be to, kartais pacientai vartoja antibiotikus ar prašo jų išrašyti gydytojų, kai gripą ar peršalimą sukelia virusai, kurie antibiotikais negydomi“, – sako šeimos gydytoja.
Nesilaikant gydytojų rekomendacijų, gresia gripo komplikacijos – ūminis bronchitas, plaučių, ausų, gerklės bakterinis uždegimas, sinusitas. Kitos retesnės gripo komplikacijos: širdies raumens uždegimas, smegenų dangalų uždegimas. Gali pablogėti kitų lėtinių ligų eiga, pavyzdžiui, paūmėti bronchinė astma, pablogėti širdies nepakankamumas.
Gripo komplikacijos dažnesnės vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ar nėščiosioms.