Pavojingiausios pačios smulkiausios dalelės
Pasak VUL Santaros klinikų gydytojo pulmonologo, profesoriaus Edvardo Danilos, ši problema ateityje tik didės.
„Labai svarbus ir rimtas klausimas. Panašu, kad ši problema tik didės ateityje, dėl to, kad ir pramonė niekur nedings, ir gyventojų skaičius didės, miestai koncentruosis labiau, daugiau žmonių kelsis gyventi į miestus“, – sakė profesorius.
Gydytojo teigimu, oro užterštumas tikrai smarkiai kenkia plaučiams. Kaip pasakojo profesorius, ore esančios kietosios dalelės yra skirtingo dydžio. Mažesnės nei 10 mikrometrų dalelės gali būti įkvėptos į plaučius, patekti į bronchus. Kuo didesnės dalelės, tuo sunkiau jas įkvėpti, nes jei žmogus kvėpuoja pro nosį, jos gleivinė didesnes daleles sustabdo. Visgi, kvėpuojant pro burną, net ir didesnės dalelės gali patekti į organizmą.
Kiek mažesnės dalelės, kurios yra 2,5 mikrometrų, gali ilgai išbūti ore ir neretai būna nuneštos vėjo net už kelių šimtų kilometrų.
„Įvykis kažkur gali būti kaimyninėje šalyje, už šimtų kilometrų, bet vėjas daleles gali atnešti iki mūsų. Net jei žmogus gyvena neužterštoje vietoje, kietosios dalelės gali atskristi iš kitur. Pačios smulkiausios dalelės gali pralėkti per pačius plaučius. Vienos nusėda nosyje, kitos tolimesniuose kvėpavimo takuose, kitos alveolėse, dar kitos tokios mažos, kad gali patekti į kitus organus ir pažeisti kitas sistemas“, – kalbėjo profesorius.
Kad būtų aiškiau, profesorius papasakojo, kaip atrodo plaučiai.
„Plaučiai susideda iš plaučių audinio ir kvėpavimo takų. Įsivaizduokime medį – yra vienas kamienas ir daug šakų, daug lapų. Trachėja yra kaip kamienas, tada jis skyla į smulkesnius vamzdžius – tarsi šakas, ir ten yra bronchai, o dar toliau, galime įsivaizduoti kaip lapus, yra alveolės“, – sakė gydytojas pulmonologas.
Priklausomai nuo kietųjų dalelių dydžio, jos gali nusėsti skirtingose vietose.
„Trachėjos ir bronchai turi specialų gynybinį mechanizmą. Galima įsivaizduoti kaip eskalatorius prekybos centruose iš antro į trečią aukštą. Ir tuo eskalatoriumi dalelės yra išnešamos į išorę, todėl stipresnio poveikio gali nesukelti. Tos, kurios yra smulkesnės, ir kurių išnešti nepavyksta, gali sukelti vietinį uždegimą. Taip pat gali sukelti dirginantį poveikį, tokiu atveju žmogus pradeda kosėti, krenkšti, giliau įkvėpus gali jausti spazmus, tai vadinama bronchų obstrukcija“, – sakė prof. E. Danila.
Taip pat įkvėpus kietųjų dalelių gali pasunkėti jau esama liga – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis bronchitas, bronchinė astma.
Tačiau ir visiškai sveiki bronchai gali neatlaikyti oro taršos – žmogus pradės jausti kvėpavimo takų spazmus ir kosulį. Tiesa, nors tai ir nemalonūs pojūčiai, ilgalaikio poveikio jie neturi.
Gali prisidėti net prie vėžio atsiradimo
Visgi tos dalelės, kurios nulekia toliau iki alveolių, gali sukelti ilgalaikes ir skaudžias pasekmes. Alveolės turi kitokią struktūrą nei bronchai, neturi apsauginio sluoksnio, tad jose gali pradėti darytis smulkūs randeliai, kauptis dulkelių sankaupos. Anksčiau ar vėliau tai virs randiniais pakitimais. O pačios smulkiausios dalelės gali patekti ir į kraujotaką.
„Prie alveolių yra prisiglaudusios kraujagyslės. Alveolę nuo kraujagyslės skiria labai plona membrana, jos storis mažesnis negu dvi ląstelės. Kietosios dalelės gali per šias kraujagysles patekti į kraujotaką ir sukelti kitų organų pažeidimus“, – kalbėjo pašnekovas.
Net ir sveikam žmogui oro tarša yra labai pavojinga. O ilgainiui tai gali sukelti vėžį.
„Jei oro tarša yra nuolatinė arba žmogus turi kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūko ar dirba darbą, kuriame ir taip yra dulkių, smulkios dalelės, kurios nusėda plaučiuose, ilgainiui tai sukelia randinius pokyčius. Jei oro tarša yra ilgalaikė, smulkios dalelės gali sukelti ir plaučių vėžį, ir kitų organų vėžį. Atrodo keistai, tačiau smulkios dalelės „pralenda“ per ploną membraną į kraujagysles ir taip gali sukelti kitų organų vėžį“, – kalbėjo profesorius.
Itin svarbu kvėpuoti pro nosį
Pasak prof. E. Danilos, ar oro užterštumas sukels ligas, priklauso nuo kelių veiksnių. Visų pirma, nuo paties žmogaus polinkio susirgti – vieni rūko ir kontaktuoja su dulkėmis, tačiau nesuserga, o kitiems net ir sąlyginai neilgai rūkant prasideda vėžys. Dažniausiai tai lemia genetinis polinkis. Antra, ar yra kitas veiksnys – rūkymas ar pasyvus rūkymas, darbas su dulkėmis. Taip pat, kaip dažnai būna kontaktas su užteršta aplinka – vienkartinis didelis kontaktas yra mažiau žalingas nei daugkartinis, tačiau mažesnis kontaktas.
„Kuo daugiau daugiaaukščių namų, didelis transporto judėjimas, vėjo praktiškai nėra, oras taip necirkuliuoja, labai didelė tikimybė, kad tarša bus didesnė nei norma. Tačiau, kaip ir minėjau, smulkios dalelės gali būti nuneštos šimtus kilometrų. Tarkime, kažkur dega miškas, tai tų kietųjų dalelių koncentracija gali pasiekti ir mus, nors esame visai kitoje vietoje.
Didžiausias pavojus yra ten, kur vyksta koks nors degimas. Gaisrų, miškų degimas, anglies degimas sudaro liūto dalį. Dideliuose miestuose dangoraižiai neleidžia taip gerai cirkuliuoti orui. Neigiamą poveikį sukelia ir automobilių išmetamosios dujos. Taip pat didelės pramonės įmonės, fabrikai, kur kažkas deginama“, – sakė profesorius.
Deja, visiškai apsisaugoti nuo aplinkos taršos neįmanoma, nes kai kurių veiksnių tiesiog nepakeisime. Tačiau tai, ką galime pakeisti, reikėtų pasistengti padaryti. Prof. E. Danila pataria kiek įmanoma pačiam vengti tų veiksnių, kurie gali didinti potencialų neigiamą poveikį, tai yra rūkymas, darbo, buities aplinka. Antra, nepamiršti, kad kvėpuoti reikia per nosį, ne per burną, nes burna neturi reikalingų fiziologinių apsauginių mechanizmų. Kvėpuojant pro nosį oras būna bent šiek tiek išvalomas, sušildomas, drėkinamas.
Be to, jei mėgstate sportuoti, profesorius pataria tai daryti ne miesto centre, o parke, miške ar ne tokiose judriose vietose. Fizinio aktyvumo užterštose vietose reikėtų išvis vengti, mat jo metu žmogus linkęs kvėpuoti giliau ir per burną, taip daug kenksmingų dalelių pateks į plaučius.
Didesnė oro tarša – daugiau širdies ligų
Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis pasakoja, kad oras tikrai daro įtaką širdies darbui. Ypač šaltu metų laiku, kai daug virusų, gydytojai pastebi, kad įvyksta daugiau mirčių nuo kardiovaskulinių ligų. Kai būna karščio bangos, širdis taip pat patiria didelį stresą, ir padidėja kardiovaskulinis mirtingumas, ypač žmonėms, kurie turi širdies ligų.
Taip pat ir oro užterštumas susijęs ir su širdies ligomis.
„Pasaulio sveikatos organizacija yra paskaičiavusi, kad didelis oro užterštumas lemia 16 proc. koronarinės širdies atvejų ir 11 proc. insulto atvejų. Tai tikrai turi didelę įtaką. Kai užterštumas didesnis, pasireiškia ir daugiau ūmių širdies pažeidimų“, – sakė R. Šerpytis.
Gydytojas kardiologas pasakoja, jog didelė oro tarša gali sukelti uždegimą organizme.
„Jei kietosios dalelės didesnės nei 10 mikrometrų, jos yra sulaikomos nosyje ir nepatenka į organizmą. Plauko dydis yra nuo 20 iki 40 mikrometrų. Tos, kurios yra mažesnės nei 10 mikrometrų, gali pakliūti į plaučius ir daryti žalą. Mažesnės nei 2.5 mikrometrų kietosios dalelės gali per alveoles pakliūti į kraujotaką ir ten gali padidinti oksidacinį stresą bei sukelti uždegimą“, – kalbėjo gydytojas.
Būtent uždegimas lemia, kad gali progresuoti aterosklerozė, koronarinė širdies liga arba, jei aterosklerozė organizme jau pažengusi, riebalų sankaupos kraujagyslėse gali tapti nestabilios, plyšti ir sukelti miokardo infarktą.
„Manau, kad ir Lietuvoje susiduriame su šia problema. Užterštumas lemia, kad širdies ligos progresuoja greičiau. Žinoma, tai ne vienintelis reikšmingas faktorius. Visgi, situacija Lietuvoje yra tokia, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 50 proc. lietuvių“, – kalbėjo R. Šerpytis.
Koronaviruso pandemijos pradžioje, kaip pastebi gydytojas, gyvenimas buvo sustojęs. Gatvėse sumažėjo automobilių, neskraidė lėktuvai. Tuo metu užterštumas kietosiomis dalelėmis smarkiai sumažėjo.
„Palyginus užterštumą kietosiomis dalelėmis ir miokardo infarktų dažnį, buvo pastebėta, kad tomis dienomis, kai tarša buvo mažesnė, infarktų buvo mažiau. Aišku, negalima būtų kategoriškai sakyti, kad užterštumas lėmė, jog miokardo infarktų sumažėjo, bet kažkoks ryšys yra“, – sakė gydytojas kardiologas.
Pasak pašnekovo, norint kuo labiau išvengti pažeidimo, reikia stengtis sveikai gyventi, nerūkyti, o jei kažkas rūko šeimoje, skatinti juos mesti. Taip pat vartoti maistą, kuris turi daug antioksidantų, tai yra vaisiai ir daržovės. Paskutiniu metu pastebėta, kad omega-3 polinesočiosios rūgštys turi teigiamą poveikį. Be to, reikėtų vengti būti užterštose aplinkose, sportuoti parke, ne gatvėje, vėdinti patalpas, vartoti sveiką maistą ir judėti.