„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, funkciniai grybai nėra tik dabar atsiradusi sveikatingumo priemonė – Rytų kultūrose nuo seno jais domimasi tiek kulinariniais, tiek gydymo bei profilaktikos tikslais. Dauguma šių grybų auga natūraliai Azijos šalyse, o Vakaruose įgavę populiarumo, jie yra kultivuojami.
„Dauguma funkcinių grybų auga ant negyvos medienos – kelmų, nudžiūvusių medžių, pirmiausia, todėl, kad maistą jie gauna iš aplinkos, perdirbdami organines medžiagas. Kita dalis auga ant gyvų medžių ir maisto medžiagas absorbuoja iš jų. Tokiu būdu šiuose grybuose kaupiasi vitaminai, biologiškai aktyvios medžiagos, turinčios gydomųjų savybių.
Naudingųjų medžiagų koncentracija žaliavoje labai priklauso nuo grybo augimo sąlygų, medžio, ant kurio auga grybas, rūšies, taip pat ir pačio grybo kokybės, pavyzdžiui, ar jis nėra pažeistas pelėsio ar kitų kenkėjų“, – pranešime žiniasklaidai sako vaistininkė.
Vienas žinomiausių Lietuvoje – juodasis beržo grybas
Nors turtinga biologinė įvairovė, palankios aplinkos sąlygos, kultūrinė praktika ir ekologiniai aspektai lemia funkcinių grybų gausą Azijoje, rūšių, pasižyminčių vaistinėmis savybėmis galima rasti ir Lietuvoje. Vienas žinomiausių – juodasis beržo grybas (chaga).
„Iš juodojo beržo grybo pagaminta spiritinė tinktūra (befunginas) vartojama kaip profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų, taip pat veikia priešuždegimiškai, aktyvina imuninę sistemą. Pagrindinės veikliosios medžiagos yra polisacharidai, iš kurių svarbiausi – beta gliukanas, triterpenai ir fenoliniai junginiai.
Jo negalima vartoti ilgai be pertraukų, nes dėl grybe esančių oksalatų galimas šalutinis poveikis – inkstų pažeidimai, akmenligės išsivystymas. Patiems pasirinkti šio grybo galima, bet kokybiškos tinktūros gamyba nėra paprasta, todėl nerekomenduoju to daryti“, – patarimais dalinasi K. Šnirpūnienė.
Kreivabūdė ir „Reishi“
Dar vienas Lietuvoje dažnai sutinkamas grybas – gluosninė kreivabūdė. Specialistės teigimu, jo sudėtyje gausu antioksidantų (fenolinių junginių ir amino rūgščių), kurie mažina ląstelių pažeidimus ir turi priešuždegiminį poveikį. Be to, gluosninė kreivabūdė turi beta gliukano, kuris stimuliuoja imuninę sistemą, mažina cukraus, „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje bei yra praturtinta B grupės vitaminais.
Nors labai retas, Lietuvoje vis dėlto ant medžių kelmų ir išvartų galima aptikti „Reishi“ grybą, dar kitaip žinomą kaip tikrinį blizgutį. Jo pagrindinės veikliosios medžiagos – triterpenoidai ir polisacharidai.
„Triterpenoidai – tai medžiagos, kurios apsaugo kepenis, mažina cholesterolio kiekį, padeda reguliuoti kraujospūdį ir pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Polisacharidai pasižymi priešvėžiniu, imunomoduliaciniu aktyvumu, apsaugo organizmą ir ląsteles nuo laisvųjų radikalų. Nepaisant teigiamų aspektų, tikrinis blizgutis gali sukelti alergines reakcijas, vidinį kraujavimą ir stipriai sumažinti kraujospūdį, todėl jį reikėtų vartoti atsargiai“, – pažymi pašnekovė.
Vienas populiariausių funkcinių grybų – kordicepsas – žinomas dėl savo adaptogeninių savybių, kinų liaudies medicinoje naudojamas jau šimtus metų kaip stebuklinga priemonė nuo daugybės negalavimų.
„Šis grybas padeda organizmui geriau įsisavinti deguonį, atsistatyti po fizinio krūvio ir suteikia energijos. Kaip ir kiti funkciniai grybai, kordicepsas turi beta gliukanų, kurie veikia priešuždegimiškai ir stiprina imuninę sistemą. Tačiau šio grybo vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, burnos džiūvimą ar net galvos svaigimą, todėl jį rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Dar vienas populiarus grybų papildas – liūto karčiai. Jo išskirtinumas yra centrinės nervų sistemos funkcijų palaikymas bei neuroprotekcinis poveikis, todėl, anot vaistininkės, jis ypač naudingas sergantiems Alzheimerio liga, depresija, ar tiems, kurie dirba protinį darbą.
„Kaip ir kiti funkciniai grybai, liūto karčiai mažina uždegimus ir veikia kaip antioksidantas. Taip pat yra duomenų, kad šis grybas gali padėti kovoti su Helicobacter Pylori (H.pylori), kuri sukelia opaligę“, – priduria ji.
Kombučia tinka ne visiems
Pagal gydomąsias savybes nuo seno grybų karaliumi laikomas japoniškas grybas šitakis, anot vaistininkės, pasižymi antivirusiniu, imunitetą stiprinančiu, priešvėžiniu ir antioksidaciniu poveikiu. Nors natūraliai auga Rytų Azijoje, plačiai yra kultivuojamas ir Vakaruose.
Ne ką mažiau žinomas ir arbatos grybas, kurį, pasak K. Šnirpūnienės, mūsų mamos ir močiutės augindavo namuose. Šiandien jis populiarus dėl fermentuotas arbatos gėrimo – kombučios.
„Kombučios gėrime yra organinių rūgščių, kurios padeda pašalinti toksinus, fermentų, gerinančių virškinimą, taip pat šiek tiek vitaminų ir kofeino, suteikiančio energijos. Tačiau arbatos grybas netinka sergantiems diabetu, po insulto ar infarkto“, – teigia vaistininkė.
Atsakymų vis dar ieško
Įvairių papildų iš minėtų grybų galima įsigyti kone visur – nuo specialiai jais prekiaujančių internetinių parduotuvių iki Lietuvos vaistinių lentynų. Funkcinius grybus prekyboje galima aptikti įvairiuose pavidaluose – nuo miltelių ir kapsulių iki tinktūrų, arbatos ar net kavos.
Daugiausia veiksmingų junginių turi spiritiniai arba sausi grybų ekstraktai, nes kai kurios grybuose esančios veikliosios medžiagos netirpsta vandenyje. Specialistės teigimu, vis dėlto grybų papildai turi būti vartojami ne kaip vaistas, o kaip pagalbinės medžiagos pacientų funkcijoms palaikyti.
„Šių produktų aprašymai dažnai žada daug – išgijimą nuo ligų, amžiną jaunystę ir energiją. Funkciniai grybai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau svarbu suprasti, kad jų poveikis dar yra tyrinėjamas.
Prieš vartojimą svarbu ne tik sužinoti apie veikliąsias medžiagas, bet ir atsižvelgti į šalutinius poveikius bei perdozavimo pavojus. Be to, ne visi šių grybų komponentai organizme veikia taip, kaip tikėtasi. Mūsų kūnas gali neutralizuoti kai kurias medžiagas dar skrandžio ar žarnyno srityje“, – įspėja K. Šnirpūnienė.
Vaistininkė ragina prieš perkant maisto papildus internetu atkreipti dėmesį, ar šie yra registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje. Net ir pasirenkant vartoti funkcinių grybų papildus tik kaip profilaktinę priemonę, svarbu atidžiai įvertinti jų sąveikas su vartojamais vaistais.
„Funkcinių grybų papildai gali per daug sumažinti kraujospūdį ar suskystinti kraują, todėl jų negalima vartoti be pertraukų. Taip pat nerekomenduojama jų naudoti nėščiosioms, vaikams ar žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nes tyrimų su šiomis grupėmis dar nėra pakankamai atlikta“, – priduria vaistininkė.