Morkos pradėto auginti prieš tūkstančius metų dabartinio Afganistano vietoje. Tuomet tai buvo mažutės išsišakojusios violetinės ar geltonos spalvos šaknys, pasižymėjusios karčiu medienos skoniu – jos gerokai skyrėsi nuo šiandien auginamų morkų.
Violetinės, raudonos, geltonos ir baltos morkos buvo auginamos ilgą laiką, kol pasirodė saldžios, traškios ir aromatingos oranžinės spalvos morkos, kokios valgomos ir šiandien. Šią morkų rūšį išrado ir išvystė olandų augintojai XVI ir XVII a.
Medicalnewstoday.com pateikia informaciją apie morkų naudą sveikatai, jų maistinę vertę, pritaikymą mityboje ir galimą riziką.
Keletas pagrindinių faktų apie morkas
Morkas pradėta auginti Azijoje, tuomet jos nebuvo oranžinės spalvos.
Morkose yra antioksidantų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo vėžio.
Nors morkų valgymas greičiausiai nepadės matyti tamsoje, jose esantis vitaminas A padeda užkirsti kelią regėjimo praradimui.
Morkų galima įsigyti visus metus. Šias daržoves galima naudoti gaminant pikantiškus patiekalus, pyragus ir sultis.
Morkų nauda
Yra įrodymų, rodančių, kad gausesnis vaisių ir daržovių, kuriuose yra daug antioksidantų (pavyzdžiui, morkų) valgymas gali padėti sumažinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Morkose taip pat gausu vitaminų, mineralų ir skaidulų.
Štai keletas atvejų, kai morkos gali būti naudingos sveikatai.
Vėžys
Nustatyta, kad daugybė maistinių karotinoidų pasižymi priešvėžiniu poveikiu dėl savo antioksidacinių savybių – laisvųjų radikalų sumažinimo organizme.
Tyrimais aptiktas galimas ryšys tarp mitybos, kurioje gausu karotenoidų, ir mažesnės prostatos vėžio rizikos, tačiau reikia daugiau įrodymų, kad būtų galima patvirtinti, ar šis ryšys yra priežastinis.
Plaučių vėžys
Morkose yra beta karoteno. Ankstesni tyrimai parodė, kad beta karoteno papildai gali sumažinti plaučių vėžio riziką.
2008-aisiais paskelbtas tyrimas parodė, jog žmonės, sureguliavę rūkymo intensyvumą ir vartojantys daug ir įvairių karotenoidų, susidūrė su 21 procentu mažesne plaučių vėžio rizika, palyginus su tais, kurie karotenoidų nevartojo.
Tokia schema nepasitvirtino jokiems atskiriems karotenoidams, pavyzdžiui, beta karotenui. Rūkantiems beta karoteno papildai gali padidinti plaučių vėžio riziką.
Gaubtinės žarnos vėžys
Pasak 893 žmonių būklę Japonijoje analizavusių mokslininkų, gausesnis beta karoteno vartojimas gali sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką.
Leukemija
2011-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad morkų sulčių ekstraktas gali įveikti leukemijos ląsteles ir sustabdyti jų progresiją.
Regėjimas
Ar gali morkos padėti matyti tamsoje? Tam tikra prasme – taip.
Morkose yra vitamino A. Vitamino A trūkumas gali paskatinti kseroftalmiją: progresuojančią akių ligą, galinčią pakenkti regėjimui ir baigtis vištakumu – negalėjimu matyti silpnoje šviesoje ar tamsoje.
Pasak JAV Nacionalinio sveikatos instituto, vitamino A trūkumas yra viena pagrindinių vaikų aklumo priežasčių, kurios galima išvengti.
Vitamino A trūkumas yra pakankamai retas dalykas, tačiau morkų valgymas prisideda prie vitamino A suvartojimo ir padeda išvengti jo trūkumo. Tad tam tikra prasme morkos padeda matyti tamsoje.
Tiesa, daugumai žmonių visgi nereikėtų tikėtis žymių teigiamų regėjimo pokyčių vien valgant morkas, nebent jiems jau trūksta vitamino A.
Diabeto kontrolė
Morkose esantys antioksidantai ir fitochemikalai gali padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Maždaug ketvirtadalis morkose esančių angliavandenių yra cukrus, tačiau angliavandenių kiekis morkose yra santykinai mažas.
Pasak „Harvard Health“, morkų glikemijos indeksas yra 39 – tai reiškia, kad įtaka cukraus kiekiui kraujyje yra pakankamai nedidelė.
Kraujospūdis
Pusėje puodelio smulkiai supjaustytų morkų yra 1,8 gramų skaidulų ir 205 miligramai kalio.
Jaunesniems nei 50 metų vyrams reikia 38 gramų skaidulų per dieną, moterims – 25 gramų. Vyresnėms moterims reikia 21 gramo skaidulų per dieną, vyrams – 30 gramų.
Sveikatos tarnybos pataria per dieną suvartoti ne daugiau nei 2300 miligramų natrio. Rekomenduojama kalio dienos norma yra 4700 miligramų.
Amerikos širdies asociacija (AHA) rekomenduoja, kad mityboje būtų gausu skaidulų, taip pat padidinti suvartojamo kalio ir sumažinti natrio kiekį – tai padės apsisaugoti nuo aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų. Morkos – puikus tokios maisto medžiagų pusiausvyros pavyzdys.
Imuniteto stiprinimas
Morkose yra antioksidanto vitamino C, todėl jos padeda sustiprinti imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo ligų. Vitaminas C gali sušvelninti peršalimo simptomus ir sumažinti jo trukmę.
Faktai apie morkose esančias maistines medžiagas
Pasak JAV Žemės ūkio departamento (USDA), viename puodelyje (128 gramuose) smulkiai supjaustytų morkų yra:
52 kalorijos;
12,26 gramo angliavandenių;
3 gramai cukrų;
1,19 gramo baltymų;
0,31 gramo riebalų;
3,6 gramo skaidulų;
1069 mikrogramai vitamino A;
7,6 mikrogramo vitamino C;
42 miligramai kalcio;
0,38 miligramo geležies;
15 miligramų magnio;
45 miligramai fosforo;
410 miligramai kalio;
88 miligramai natrio;
0,31 miligramo cinko;
24 mikrogramai folio rūgšties;
16,9 mikrogramo vitamino K.