Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šią ligą turinčių sergančiųjų skaičiai smarkiai išaugs: nuo 972 milijonų 2000 metais iki 1,56 mlrd. 2025 metais. Žmonės turi suprasti, kad jie patys gali turėti įtakos gydant aukšto kraujospūdžio ligą – gyvenimo būdas ir maistas turi itin didelės reikšmės koreguojant hipertenziją. Fizinis neveiklumas, druska maiste, perdirbtas ir riebus maistas, alkoholiniai gėrimai ir rūkymas – tai pagrindinės klaidos, kurias daro patys žmonės.
Kad būtų parodytas aukšto kraujospūdžio ir jo netinkamos kontrolės mastas, medikai jį iliustruoja „pusių taisykle“: hipertenzija diagnozuota tik pusei aukštą kraujospūdį turinčių pacientų, tik pusė iš jų gydomi ir tik pusė gydomų pacientų gydomi tinkamai.
Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidento, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, jei žmogaus kraujospūdis aukštas, jis žaloja daugelį organų, todėl insulto rizika yra keturis kartus, o miokardo infarkto (širdies priepuolio) ir inkstų nepakankamumo rizika yra du kartus didesnė.
Šios ligos yra invalidizuojančios, susijusios ir su dideliu mirtingumu. Todėl ypač svarbu žinoti, kad padidėjusio kraujospūdžio tinkama kontrolė itin svarbi, siekiant išvengti sunkių ligų ar net mirties.
Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro II kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė primena: „Nors ir jaučiatės gerai, reikėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Ne visada žmogus jaučia, kad jo arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs. Daliai pacientų padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali nesukelti jokių simptomų. Svarbu žinoti, kad normalus arterinis kraujo spaudimas turi būti bent jau mažesnis nei 140/90 mmHg.“
„Jei kelis kartus išmatavote arterinį kraujo spaudimą, didesnį nei 140/90 mmHg, reikėtų kreiptis pas savo šeimos gydytojas, kuris rekomenduos, kaip gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą“, – pataria gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė.
Aukšto kraujospūdžio liga gydoma medikamentais, kurių vartojimo taisykles pacientai neretai kuria patys. Tai prisideda prie netinkamos ligos kontrolės. Nemaža dalis pacientų, deja, vis dar mano, kad hipertenzija yra liga, kurią galima išgydyti. Jie nebevartoja medikamentų arba sumažina vaistų dozes, kai kraujospūdis sumažėja. Šios grupės vaistai turi būti vartojami visą laiką – tik gydytojas, įvertinęs sveikatos rodiklius, gali saugiai pakoreguoti dozes. Patiems pacientams to daryti negalima.
Pandeminiu laikotarpiu keitėsi konsultacijų pobūdis, pacientai bijojo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to kiek sutriko lėtinių ligų gydymas ir kontrolė. Pasikeitusios gyvenimo sąlygos turi pakeisti ir darbo metodus, todėl ir gydytojai, ir pacientai turi prisitaikyti prie naujų konsultavimo sąlygų, ir tęsti gydymą taip, kad būtų veiksmingai pasiekta kraujospūdžio kontrolė. Pacientų gyvensena taip pat turėtų keistis – fiziškai sėslius metus reikėtų užbaigti ir stengtis kuo daugiau sveikai judėti.