Apie nematomus pavojus virtuvėje „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė.
Svarbu, kurioje keptuvėje ką kepate
„Cheminės medžiagos gali išsiskirti iš visų virtuvėje naudojamų indų ir praktiškai visos buitinės technikos. Medžiagos, išsiskyrusios iš mums gražių indų, patenka į maisto produktą ir tokiu būdu mes pradedame jas vartoti“, – sakė D. Uksienė.
Anot specialistės, didžiausią įtaką pavojingų medžiagų išsiskyrimui turi temperatūra.
„Jeigu gaminiai naudojami aukštesnėje temperatūroje, visada didėja rizika, kad cheminės medžiagos išsiskirs didesniais kiekiais. Jeigu cheminės medžiagos išsiskiria iš gaminio, jos niekur nedingsta, o pereina į maisto produktą“, – paaiškino D. Uksienė.
Medžiagų išsiskyrimui įtakos turi ir maisto produktų prigimtis.
„Jeigu tai yra rūgštūs maisto produktai, taip pat cheminių medžiagų migracija padidėja. Žinoma, yra kai kurios cheminės medžiagos, kurios žymiai geriau tirpsta aliejuje, tai yra riebaluose“, – pastebėjo D. Uksienė.
Laidos pašnekovė atkreipė vartotojų dėmesį į tai, kad pirmiausia turėtume skaityti etiketes, kurios yra prie gaminių, skirtų liestis su maistu. Ta informacija kartais būna išlieta ant paties gaminio.
Ir nors atrodytų, kad nelabai yra kitų variantų, kaip naudoti, pvz., keptuvę, kuri skirta kepti, specialistė teigė, kad niuansų ir čia esama.
„Jeigu naudojame ketaus indą, atsakingas gamintojas turėtų pateikti informaciją, kad šios keptuvės nereikėtų naudoti su rūgščiais maisto produktais. Jeigu joje mes kepsime blynus ar mėsą, viskas yra tvarkoje – iškepame, išimame ir toliau ta keptuvė išplaunama, padedama.
Bet, jeigu sugalvotume ketuas keptuvėje, pvz., pagaminti marinatą, kepti rūgščius vaisius ar daržoves, tai joje, buitiškai sakant, prasideda rūdijimo procesas, kai cheminės medžiagos pereina į maistą. Tuomet ištirpsta geležis. Be to, ketaus sudėtyje gali būti ir kitų priedų, iš kurių galbūt geležis būtų mažiausiai kenksminga organizmui. Išsikirs ir nikelio, ir aliuminio. Taigi, atsiras įvairių kitų metalų priemaišų, kurios taip pat tirpsta maisto produkte ir mes jas, kaip aš sakau, suvalgome.
Tad net neteisingai vartodami metalinį gaminį mes galime gauti nereikalingas chemines medžiagas per maisto produktą“, – įspėjo D. Uksienė.
Paklausta, kaip tuomet išsirinkti tinkamą keptuvę, specialistė atsakė: „Jeigu ji perkama parduotuvėje, aš ją traktuočiau kaip tinkamą ir nepavojingą. Kuo mažiau dangų, tuo keptuvė saugesnė naudoti. Jeigu gamintojas deklaruoja, kad ji saugi, ją naudokime“.
Nuodai kaupiasi organizme
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie aliuminio foliją, kuri yra metalinis gaminys.
„Atsakingas gamintojas turėtų perspėti vartotoją apie tai, kad aliuminio folija turi būti nenaudojama su rūgščiais maisto produktais.
Galiu papasakoti savo pavyzdį iš virtuvės. Kai buvo į foliją įvyniota mėsa ir nutariau palikti ją šaldytuve iki kitos dienos, nes rekomenduojama mėsą palikti parai.
Kai po paros išėmiau mėsą, man kilo įtarimas, kodėl ant folijos matosi kažkokie juodi taškeliai. Nutariau mėsą išvynioti iš folijos. Pamačiau, kad folijoje atsirado mikroskylutės. Folija pradėjo tirpti tose vietose, kur buvo tiesioginis sąlytis su rūgščiu produktu“, – prisiminė D. Uksienė.
Specialistė patarė aliuminio foliją naudoti atsakingai. Vengti ją naudoti su rūgščiais maisto produktais.
Jeigu vis dėlto tai yra rūgštus maisto produktas, reikia, kad kontaktas su folija būtų kuo trumpesnis arba, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio, pvz., maistas tik uždengiamas folija.
Ne visos mentelės tinka maišyti keptuvėje
Atsargiai reikėtų naudoti ne tik metalinius rakandus. Didžiausias pavojus slypi plastikiniuose gaminiuose.
„Su plastikiniais gaminiais yra toks, sakyčiau, paradoksas. Viena vertus, jie labai geri. Jiems galima suteikti pačias unikaliausias savybes, dėl jų kietumo, stiprumo ar priešingai – minkštumo, lankstumo. Jie gali būti nepralaidūs orui, nepralaidūs mikroorganizmams, gerai išlaikyti vakuumą. Jie yra tiesiog tobula pakuotė, kurią galima labai plačiai naudoti.
Bet, kita vertus, tam, kad suteiktume tokias unikalias ir labai reikalingas savybes, pridedama įvairių cheminių junginių. Tai yra taip vadinami stabilizatoriai, kurie suteikia stabilumą, plastifikatoriai, įvairios kitos medžiagos.
Tuomet gamybos metu vienaip ar kitaip daugiau ar mažiau pačiame plastike tokių medžiagų lieka. Plastikas yra tokia struktūra, kurią galima įsivaizduoti, kaip kempinę su tarpais. Jame lieka cheminiai junginiai ir cheminės medžiagos. Tos cheminės medžiagos gali išsiskiri ir pereiti į maistą.
Kai prasideda organika, įvairovė yra begalinė, sunkiai nuspėjama. Tai gali būti ir pirminiai aromatiniai aminai, ir ftalatai, ir bisfenolis, ir visa galybė pavadinimų“, – vardijo specialistė.
Iš esmės saugus gaminys gali virsti nesaugiu, ne pagal paskirtį naudojant plastikinius gaminius.
Kaip pavyzdį specialistė pateikė plastikinę mentelę, kurią gamintojas rekomenduoja naudoti gaminant iki 100 laipsnių temperatūroje. Nors ir mentelė vizualiai atrodys kaip tokia, kuria tinka maišyti maistą keptuvėje, verčiau to nedaryti. Juk keptuvėje karštis paprastai yra didesnis.
„Jeigu gamintojas rašo, kad šį gaminį galima naudoti iki 100 laipsnių, reiškia, keptuvėje jo nebegalima naudoti. Tokia mentelė saugi iki 100 laipsnių. Tada išsiskiriančių medžiagų, kurios pakliuvo į maisto produktus, kiekiai nėra kenksmingi žmogaus organizmui. Bet, jeigu mes tokį gaminį panaudojame aukštesnėje temperatūroje, negu rekomenduoja gamintojas, cheminių medžiagų išsiskyrimas gali smarkiai padidėti. Tokiu būdu gaminys jau tampa nesaugiu“, – teigė D. Uksienė.
Renkantis mentelę, pasak specialistės, svarbu ne tai, iš ko, bet kaip ji pagaminta, kiek teisingai buvo laikytasi geros gamybos praktikos, nepažeista gamybos technologijos.
D. Uksienė pastebėjo, kad saugiausi yra stiklo gaminiai, jeigu nėra dažyti, dekoruoti, ypač jeigu jų vidus nėra dekoruotas.
Nuodai kaupiasi organizme
Beje, net ir išsiskyrus nuodingoms medžiagoms, ūmiai neapsinuodysite.
„Medžiagų, išsiskyrusių iš gaminių, skirtų liestis su maistu, kiekiai nėra dideli, todėl nesukelia ūmių apsinuodijimų. Tikrai nenutiks taip, kad neteisingai panaudojau aliuminio foliją, pavalgiau pietus ir man pasidarė bloga. Jeigu bloga, tikrai ne dėl aliuminio folijos.
Tie išsiskyrę kiekiai yra nedideli, bet jie kaupiasi organizme ir taip atsiranda nepageidaujamas poveikis sveikatai. Tai turi įtaiką įvairioms ligoms sustiprėti ar transformuotis. Tai blogina mūsų imuninę sistemą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių cheminių medžiagų patekimo į organizmą neigiamų aspektų yra imuniteto silpninimas“, – įspėjo D. Uksienė.
Kalbėdama, kuo skiriasi mažas kiekis kenksmingų medžiagų nuo didelio, specialistė patikslino, kad mažu kiekiu laikomos moksliniais tyrimais nustatytos tokios cheminių medžiagų koncentracijos, kurios gali išsiskirti iš gaminio, skirto liestis su maistu, tačiau net turėdamos ilgalaikį poveikį organizmui, jo nepaveiks neigiamai.
Dideli kiekiai yra tokie, kurie, kaip moksliniais tyrimais nustatyta, jau gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Kaip sakė D. Uksienė, visi gaminiai, kurių paskirtis – naudoti su maistu, yra tiriami. Jų gamybai negali būti naudojamos bet kokios medžiagos. Jos turi būti ištirtos, įvertintos, atrinktos ir naudojamos tokios, kokias leista naudoti, bei tokiais kiekiais, kurie yra saugūs.
„Gaminys, perkamas parduotuvėje, turi turėti atitinkamas atitikties deklaracijas, kurios patvirtina, kad jis yra saugus. Vartotojas turėtų drąsiai naudoti tokį gaminį, bet būtinai būti perskaitęs etiketę arba informaciją, kuri yra ant paties gaminio“, – pabrėžė specialistė.
Visą „Žinių radijo“ laidos „Ekspertai pataria“ įrašą rasite čia:
