Ypač stipriai su vidinio organizmo laikrodžio yra susiję dviejų tipų stiprūs galvos skausmai, skelbiama atliktos metaanalizės išvadose.
Klasteriniai galvos skausmai diagnozuojami palyginti retai, rašoma nbcnews.com. Jie pasireiškia stipriais aplink akis plintančio skausmo pliūpsniais. Vieno pliūpsnio trukmė – maždaug 15 minučių, bet pliūpsniai gali nesiliauti vieną ar net tris valandas. Klasteriniai galvos skausmai dažniau kamuoja vyrus negu moteris. O štai migrenos – atvirkščiai – net tris kartus dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
Vardijant kitus skirtumus, galima paminėti, kad klasteriniai galvos skausmai dažniau užeina naktį, o migrenos – dieną.
„Apie tai, kad klasteriniai skausmai yra cirkadinis reiškinys, žinota jau anksčiau, bet aiškios paros ritmo sąsajos su migrenomis privertė nustebti“, – komentuodamas tyrimo išvadas sako Markas Burishas, dirbantis Hjustone įsikūrusiame Teksaso universiteto sveikatos mokslų centre.
M. Burisho inicijuota metaanalizė apėmė 72 tyrimus, kuriuos vykdę mokslininkai gilinosi į cirkadinio (paros) ritmo, arba vidinio organizmo laikrodžio, įtaką įvairių rūšių galvos skausmams, remiantis statistika, bloginantiems daugiau nei 40 mln. amerikiečių gyvenimo kokybę.
Atliekant tyrimus buvo analizuoti duomenys, atskleidžiantys, kuriuo paros metu arba metų laikotarpiu konkretūs žmonės patiria konkrečių rūšių galvos skausmus, taip pat ar tie galvos skausmai užeina prieš užmingant, miegant, ar vos nubudus. Kai kurių apibendrintų tyrimų objektu tapo klausimas, ar žmonėms, kuriems pasireiškia konkrečių rūšių galvos skausmai, labiau negu kitiems būdinti konkretūs su cirkadiniu ritmu siejami genai. Per vieną iš tyrimų buvo atliekama genetinė primatų būrio atstovų (ne žmonių) analizė, tačiau visų kitų apžvelgtų tyrimų subjektais buvo žmonės.
Atliktos metaanalizės rezultatai šių metų kovo 29 d. buvo paskelbti medicinai skirtame leidinyje „Neurology“.
Mokslininkai išsiaiškino, kad klasteriniai galvos skausmai yra labai susiję su cirkadiniais ciklais, ypač sezoninių permainų metu pavasarį ir rudenį. Dagiau nei 70 proc. žmonių, tapusių 16-os klasterinius skausmus nagrinėjusių tyrimų dalyviais, nurodė būtent pavasarį ir rudenį patiriantys daugiau skausmo epizodų nei per visus likusius metus, be to, skausmai esą paprastai užeina vėlai vakare arba labai anksti ryte.
Atkreiptas dėmesys ir į genetinį polinkį. Apžvelgti tyrimai parodė, kad penki iš devynių su klasteriniais galvos skausmais siejamų genų dalyvauja ir cirkadinio ritmo reguliavimo procese.
Labiausiai metaanalizę atlikusius mokslininkus nustebino paros ir metų kontekste išryškėjančios migreninių galvos skausmų tendencijos, apie kurias leido spręsti aštuonių tyrimų rezultatai. Daugeliui žmonių migrenos, kaip paaiškėjo, užeina rytais, dieną arba vakarais, o štai nuo 22.00 iki 7.00 val. migrenų epizodų pasitaikydavo daug rečiau. Pavyko nustatyti ir tai, kad sunkiausios migrenos žmonėms pasireiškia balandžio–spalio mėnesiais.
Migrenos pasireiškimo riziką lemia itin daug genų ir net 110 iš jų, kaip rodo tyrimai, yra susiję su cirkadiniu ritmu.
M. Burishas įsitikinęs, kad geresnis ryšio tarp cirkadinio ritmo ir čia aptariamų galvos skausmų suvokimas, galėtų sukelti proveržį šių negalavimų gydymo srityje.
„Pradžią naujo tipo terapijai galėtų duoti cirkadinį ciklą reguliuojantys vaistai, kurių būtų galima skirti pacientams“, – nurodė jis ir pridūrė, kad ypač didelio dėmesio, jo galva, verti tyrinėjant migrenų dėsningumus gauti rezultatai.
„Nebuvome tikri, ar į cirkadinį ritmą nukreipta terapija gydant migreną gali turėti kokį nors poveikį, tačiau, kai viską apibendrinome, esame tuo daug labiau įsitikinę“, – konstatavo M. Burishas.
Hormonų įtaka
Atliekant metaanalizę dėmesys buvo atkreiptas ne tik į sąsajas su cirkadiniu ritmu, bet ir į dviejų hormonų – kortizolio ir melatonino – poveikį.
„Cirkadinius ritmus kontroliuoja hormonai“, – paminėjo Narayanas Kissoonas, neurologas iš Mayo klinikos Ročesteryje (Minesota), kurio specializacija – galvos skausmai ir juos malšinantys vaistai. Minėtina, kad prie metaanalizės jis neprisidėjo.
Hipotalamas (pogumburis) – ta galvos smegenų sritis, kuri iš esmės kontroliuoja biologinį laikrodį, – yra susijusi su melatoniną, signalizuojantį, kad metas miegoti, ir kortizolį, raginantį organizmą atsibusti, gaminančiomis liaukomis.
Metaanalizė parodė, kad nuo migrenų kenčiančių žmonių organizme melatonino paprastai pagaminama mažiau nei organizme tų žmonių, kurie migrenomis nesiskundžia, o skausmo priepuolio metu šio hormono pagaminama dar mažiau nei įprastai. Nuo klasterinių galvos skausmų kenčiantiems žmonėms, kaip paaiškėjo, būdingas ir kiek pakilęs kortizolio, ir pažemėjęs melatonino lygis.
M. Burishas primena, kad miego trūkumas lemia kortizolio lygio šuolius, tačiau galvos skausmai, anot jo, dažniau išprovokuojami melatonino lygio svyravimų: jų ryšys su kortizoliu yra kur kas silpnesnis.
„Viena vertus, galvos skausmams įtakos turi miego režimas, bet, kita vertus, vyksta ir atvirkščiai: galvos skausmai nulemia miego sutrikimus. Skausmai sukelia grįžtamąją reakciją, todėl gali paskatinti tam tikrus cirkadinius mechanizmus, – aiškina prie metaanalizės neprisidėjęs neurologijos profesorius Andrew Charlesas, Kalifornijos universitete vykdomos Goldberg migrenos programos vadovas. – Sunku pasakyti, ar kortizolio įtaka susijusi su cirkadiniais ritmais, ar su reakcija į stresą.“
Klasterinių galvos skausmų ryšys su cirkadiniais ritmais – akivaizdus, tačiau migrenas apibrėžti daug sunkiau, teigia Mayo klinikoje dirbantis N. Kissoonas.
„Migrenų pasireiškimą lemia ypač daug veiksnių, tačiau dažnai tenka konstatuoti, kad labiausiai migrenos riziką didina homeostazės pokyčius lemiančios priežastys“, – pridūrė specialistas, atkreipęs dėmesį į organizmo vidinės terpės ir funkcijų santykinio pastovumo svarbą. Viena tą pastovumą sutrikdančių priežasčių gali būti kortizolio lygio šuolius lemiantis stresas.
Įtaką migrenų pasireiškimui daro ir rūkymas, mitybos įpročiai, su cirkadiniu ritmu nesusiję genai, taip pat fizinis aktyvumas, tačiau naujasis tyrimas bet kuriuo atveju suteikia reikšmingų įžvalgų į veiksmingesnį kai kurių pacientų gydymą, teigia specialistai.
„Cirkadiniai ritmai ir jų įtaka migrenos pasireiškimui – retokai dėmesio sulaukianti tema, – pripažįsta N. Kissoonas. – Migrena – kompleksinis sutrikimas, o [cirkadiniai ritmai] – viena iš dėlionės detalių, kurios nagrinėjimas gali privesti prie atradimų, leisiančių pasiūlyti efektyvesnį tiek migrenos, tiek klasterinių galvos skausmų gydymą.“