Mažakraujystė sunkiai nustatoma
Net apie trečdalis žmonių vienu ar kitu gyvenimo metu susiduria su mažakraujyste, kitaip dar vadinama anemija. „SYNLAB“ medicinos biologė Aistė Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad ši liga diagnozuojama, kai kaulų čiulpai nepakankamai pagamina raudonųjų kraujo ląstelių ir hemoglobino, pasitaiko, kad jų netenkama ir dėl nukraujavimo ar lėtinių ligų.
Anemija laikoma būsena, kai žmogus ilgą laiką kenčia deguonies badą. Mūsų organizme sumažėjus eritrocitų ir juose esančio hemoglobino visi organai nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis ir mieguistumas. Mažakraujystė – lyg uždelsto veikimo bomba. Iš pradžių jos artėjimo ilgai neparodo jokie ženklai. Kai ji įsisenėja, tuomet išryškėja tokie požymiai kaip plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, nuovargis, bendras silpnumas, susilpnėjęs imunitetas, atminties pablogėjimas, širdies skausmai, pagreitėjęs širdies darbas, dusulys, mėšlungis.
„Hemoglobino sudėtyje esanti geležis leidžia prisijungti deguonį ir jį transportuoti į kūno audinius. Jei audiniai nėra pakankamai juo aprūpinami, vystosi vadinamasis „deguonies badas“, dėl kurio žmogus jaučiasi silpnas, jam nuolat trūksta jėgų. Vėliau gali atsirasti audinių ir organų pažeidimų, išsivystyti įvairios ligos“, – atkreipia dėmesį A. Baltrušaitytė.
Pasak A. Baltrušaitytės, mažakraujystės diagnozavimą apsunkina tai, kad nėra specifinių tik šiai ligai būdingų simptomų. Žmogus gali atrodyti išblyškęs, jaustis pavargęs, silpnas, nervingas, suprastėja apetitas, pasitaiko, kad dėl mažakraujystės slenka plaukai, lūžinėja nagai, stipriau plaka širdis patiriant fizinį krūvį.
„Dažniausiai anemijos požymis yra žemas hemoglobino kiekis kraujyje. Gavus tokį rezultatą, rekomenduojama papildomai atlikti geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties ir kitus tyrimus, kad būtų įvertintas anemijos tipas ir sunkumas“, – rekomenduoja „SYNLAB“ atstovė.
Mažakraujystė ir tyrimai
Anemija atsiranda dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė, kurią galima išgydyti laiku pradėjus vartoti reikiamus preparatus ir sureguliavus savo mitybos racioną. Kaip ištiriama anemija? Tik atlikus bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir geležies atsargų organizme (feritino) tyrimus, galima sužinoti, ar žmogus išvengė anemijos. Atlikti tyrimus ypač reikia vaikams, merginoms ir moterims, nėščiosioms, aktyviai sportuojantiems vyrams, vyresnio amžiaus žmonėms.
„Dažniausiai anemijos požymis yra žemas hemoglobino kiekis kraujyje. Gavus tokį rezultatą, rekomenduojama papildomai atlikti geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties ir kitus tyrimus, kad būtų įvertintas anemijos tipas ir sunkumas“, – rekomenduoja pašnekovė.
Bendras kraujo tyrimas (BKT) aiškiai parodo, ar jus užklupo anemija. Tačiau šis tyrimas gali parodyti tik jau įsisenėjusią mažakraujystę, kai organizmas pradeda vartoti savo geležies atsargas. Tuomet žmogus būna labai išsekęs, o jo gydymas ilgesnis ir brangesnis.
Labiausiai paplitusi yra geležies stokos anemija, todėl dažniausiai atliekami geležies kiekio kraujyje bei feritino – geležies atsargų organizme tyrimai. Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje yra pakankamai geležies, reikalingos hemoglobino gamybai. Tačiau geležies kiekis per dieną labai svyruoja. Todėl dauguma gydytojų dar skiria ir feritino, arba geležies atsargų organizme, tyrimą.
Feritino tyrimas leidžia iš anksto įvertinti, ar žmogui gresia anemija. Jei feritino kiekis artėja prie žemiausios normos ribos, galime manyti, kad organizmo geležies atsargos jau senka. Tuomet reikia skubėti užkirsti kelią artėjančiai pavojingai būsenai. Taip pat feritino kiekį naudinga stebėti gydant anemiją, kilusią dėl geležies stokos. Jei feritino kiekis didėja, tuomet galima teigti, kad gydymas yra efektyvus. O BKT sveikimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių.
Kodėl atsiranda mažakraujystė?
Dažniausia mažakraujystės forma yra susijusi su geležies stoka – ji pasireiškia daugiau nei 5 proc. gyventojų išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, daugiau nei 20 proc. moterų, 50 proc. nėščiųjų ir 3 proc. vyrų serga geležies stokos anemija.
„Svarbu, kad net ir pirminei mažakraujystės diagnozei nustatyti ne visada pakanka bendrojo kraujo tyrimo. Neretai pasitaiko, kad hemoglobino kiekis kraujyje yra pakankamas, tačiau geležies atsargų organizme trūksta – tai dar vadinama „slapta“ geležies stoka, būdinga net 30 proc. moksleivių ir nėščiųjų“, – pasakoja A. Baltrušaitytė.
Pasak A. Baltrušaitytės, mažakraujystę sukelia nepakankama ir nesubalansuota mityba, ji rizikingiausia, kai maisto medžiagų reikia labiausiai, pavyzdžiui, laukiantis vaikelio, augimo periodu, taip pat aktyviai sportuojant, patiriant didelį fizinį krūvį. Mitybos sukeltos mažakraujystės atveju organizmui trūksta geležies, folio rūgšties, vitamino B12.
Pasitaiko ir sunkesnė mažakraujystės forma, kurią sukelia imuninės sistemos sutrikimai, vaistų sukelti kraujotakos sutrikimai. Mažakraujystė gali atsirasti ir kaip komplikacija ir dėl lėtinių ligų, infekcijų, tuomet ji vadinama lėtine arba uždegiminės kilmės, todėl pirmiausia turi būti gydoma pagrindinė liga, taip pat vartojamas geležies turintis maistas. Mažakraujystę gali sukelti ir staigus ar lėtinis kraujo netekimas, net ir toks dalykas kaip gausios menstruacijos.
Norint išvengti mažakraujystės, reikėtų vengti ir įtampos. Streso kamuojamas žmogus jaučiasi sutrikęs, įsitempęs, apimtas nerimo. Tuo metu naudojamas didesnis geležies atsargų kiekis. Todėl labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesivelti į buitinius ar darbo konfliktus.
Mažakraujystė ir sveika mityba
Gydytojų teigimu, Lietuvoje žmonės anemija serga daugiau nei Europoje ar Amerikoje, o visame pasaulyje dėl jos kenčia 30–50 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Tai nulemia blogesnė mityba bei socialinė aplinka. Susirgimų geležies stokos anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jei tinkamai maitintumėmės.
Geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinės kilmės produktų. Geležies gausu liesoje mėsoje – jautienoje, kiaulienoje, avienoje, tokiuose subproduktuose kaip kepenys, kraujiniai produktai, taip pat austrėse, kiaušiniuose. Geriausiai pasisavinama raudonoje mėsoje esanti geležis (iki 30 proc.), todėl organizme trūkstant geležies rekomenduojama valgyti jautieną, veršieną arba galvijų kepenis. Taip pat racioną būtų naudinga papildyti žvėrienos patiekalais, ypač elniena ir stirniena. Daug geležies turi ir triušiena. Mažiau – paukštiena, žuvis.
Siekiant praturtinti organizmą geležimi, siūloma valgyti riešutus. Moliūgų sėklose taip pat gausu šio elemento. Jų labai naudinga duoti vaikams, sumalus barstyti ant košių ar kitų patiekalų, nes šios sėklos liaudies medicinoje naudojamos ir kaip antiparazitinė priemonė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad riešutai ir sėklos yra labiausiai koncentruotas maisto pavidalas. Iš jų galime gauti įvairių maisto medžiagų, tačiau reikia saikingai vartoti.
Daug geležies turi burokėliai, kopūstai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, žalios spalvos lapinės daržovės, špinatai, dilgėlės, petražolės, avokadai. Termiškai apdorojant daržoves, svarbu jų nepervirti. Geriau jas troškinti, kepti arba virti garuose.
Augaluose esančios geležies pasisavinimas yra mažesnis negu esančios mėsoje (iki 10 proc.), todėl daržoves reikėtų valgyti reguliariai. Geležies yra špinatuose, ankštiniuose augaluose, džiovintuose vaisiuose, pavyzdžiui, slyvose, razinose, abrikosuose, bananuose, tačiau iš augalinių produktų žmogui pavyksta pasisavinti vos iki 5–8 proc. juose esančios geležies. Tiesa, svarbu, kad geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, kopūstuose, paprikose, pomidoruose, morkose. Taigi, jų reikėtų vartoti tiek geriant geležies preparatus, tiek valgant geležies turinčius produktus.
Į racioną derėtų įtraukti ir avižas, grikius, spanguoles, dažniau krimsti obuolius, suvalgyti saujelę juodųjų serbentų, vyšnių ar kitų gamtos gėrybių. Bolivinė balanda, ispaninis šalavijas, burnočiai savo maistine verte pranoksta mums įprastus produktus.
Kaip pavyzdį būtų galima pateikti ispaninį šalaviją, kuris turi tris kartus daugiau geležies nei špinatai. Visgi kokybiškas maistas dar negarantuoja, kad jūsų organizme pakanka geležies atsargų. Jas naikina ir nervinė įtampa, todėl didėja rizika susirgti geležies stokos anemija.
Mažakraujystė gydoma ir vaistais
Ne mažiau nei sveika mityba svarbūs yra ir papildai. Folio rūgšties preparatai padeda išvengti mažakraujystės. Folio rūgštis priskiriama prie B grupės vitaminų, kuris kartu su B12 yra būtinas nukleorūgščių ir amino rūgščių sintezei, normaliam baltymų, riebalų ir angliavandenių metabolizmui. Folio rūgšties poreikis ypač didėja pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl patartina vartoti folio rūgšties papildus dar iki nėštumo. Folio rūgšties atsargos kaupiamos kepenyse ir išlieka iki trijų mėnesių. Folio rūgštis, skirtingai nei geležis ar vitaminas B12, gaunama daugiausiai iš augalinės kilmės maisto – žalių lapinių daržovių, vaisių.
Visgi susirgus mažakraujyste gali prireikti ir medikamentų. „Dažnai klaidingai manoma, kad diagnozavus mažakraujystę pakanka pakoreguoti mitybą. Ilgalaikės geležies stokos anemijai būtina papildomai gerti gydytojo rekomenduojamų geležies preparatų. Ne mažiau svarbu laikytis jų vartojimo instrukcijų – jie turėtų būt geriami prieš valgį, užgeriant vandeniu ar sultimis“, – sakė specialistė.
A. Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad nereikėtų šių preparatų užsigerti arbata, kava, pienu ar artimiausio valgio metu vartoti kitų jo produktų – jie sulėtina mikroelemento pasisavinimą iš virškinimo sistemos.