Šv. Valentino diena – dar viena proga pažvelgti į savo širdies būklę
Ši diena – puiki proga pažvelgti ir primirštas širdies, svarbiausio organizmo raumens kasdien ritmingai ir nenuilstamai susitraukančio daugiau nei 100 000 kartų per dieną arba vidutiniškai 3 milijardus kartų per gyvenimą, paslaptis.
Žmogus laikydamasi bendrųjų sveikatos taisyklių net 80 proc. gali kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligas, nepaisant amžiaus ar paveldimumo. Kita vertus, širdyje slypi ir daug magijos, paslapčių, nes kitu atveju, kaip paaiškinsime jau daugiau nei 600 metų plačiai naudojamus širdies formos simbolius, Kupidono strėles. Širdelės forma tapo pirmuoju ikonografiniu simboliu, moksliškai įrodžiusiu ir jausmų reikšmę esminiams širdies parametrams.
2009 m. leidinyje „Western Journal of Communication“ publikuoti įdomaus eksperimentinio tyrimo rezultatai apie porų, gyvenusių santuokoje ar romantiškoje draugystėje, dažnų romantiškų bučinių svarbą nuotaikai, psichologinei savijautai, stresui bei kraujo cholesteroliui.
Eksperimente dalyvavusiai vienai porų grupei buvo rekomenduota dažninti romantiškus bučinius kaip meilės bei bendrystės išraišką, o kitai grupei jokių rekomendacijų nepateikta. Tyrimai rodė, kad eksperimentinėje grupėje, kitaip nei kontrolinėje, reikšmingai sumažėjo streso, pagerėjo tarpusavio ryšys, kraujyje statistiškai reikšmingai sumažėjo bendrojo cholesterolio koncentracija, o romantiškų bučinių nepatyrusių grupėje jokių pokyčių nestebėta. Eksperimentinės grupės dalyvės tyrimo pabaigoje prisipažino, kad romantiškų bučinių tyrimo laikotarpiu būta daugiau nei įprastai iki tyrimo, neabejotinai romantiškojo bendravimo metu ir lėmusią parasimpatinė nervų sistemos, pasižyminčios kardioprotekciniu poveikiu, dominavimą. Beje, šis elgsenos pokytis turėjo teigiamos įtakos ir gerėjantiems mitybos įpročiams, rūkymo, alkoholio mažesniam suvartojimui.
Kitame panašiame tyrime taip pat buvo nustatyta, kad poros romantiški santykiai reikšmingai sumažina streso hormono – kortizolio koncentraciją ir padeda ją sugrąžinti į pradinį lygį, kas lemia mažėjantį kraujospūdį, pulsą.
Apkabinimas, bučinys siunčia signalus ir smegenims, išskiriant hormoną oksitociną, įvardijamo kaip malonaus prisilietimo jausmo chemine medžiaga. Priešingai, žmogui to netekus, atsiranda nemiga, žmogus patiria fizinį skausmą, nuotaikos sutrikimus, depresyvumą. Akivaizdu, kad vyresnio amžiaus vienišiai turi didesnę širdies ligų ir depresijos išsivystymo riziką.
2014 m. leidinyje „Psychological Science“ paskelbtame tyrime vertinta daugiau nei 400 saugusiųjų patiriamas stresas, apsikabinimo svarba ir atsparumas virusinėmis peršalimo ligomis. Įrodyta, kad apsikabinimų mažiau patyrę žmonės sirgo dažniau ir rimčiau.
Tyrėjai pabrėžia, kad lytėjimo kontaktas – apkabinimas, rankos paspaudimas – veikia sveikatą labiau nei kas kitas. Šokėjų porų tyrimuose įrodyta, kad šokis poroje ilgainiui sinchronizuoja poros širdies ir smegenų veiklas, vieningu dažniu ir ritmu nukreipdami autonominės nervų sistemos veiklą. Tas pats pasakytina ir apie santarvėje gyvenančias poras, kuomet kvėpavimo, širdies dažnio variabilumas tampa kone identišku.
Lieka paskutinis klausimas. Kodėl širdis yra meilės simbolis?
Antoine'o de Saint-Exupery Mažasis princas primena: „Aš pasakysiu tik vieną paslaptį. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“. Nes viskas paslėpta širdies slėpiniuose ir kokia romantiška senovės iliuzija, kai dar XVIII a. pr. m. e. egiptiečiai manė, kad protas slypi širdyje, o Aristotelis manė, jog smegenys veikia kaip aušinantis širdies pumpuojamo kraujo mechanizmas.