Vaisių nauda niekas neabejoja – jie kupini vitaminų. Ekspertai aiškina, kad prieš perkant vaisius, reikėtų pasidomėti, kas parašyta jų etiketėse. Ten dažniausiai galima rasti produkto kilmę ir sąrašą cheminių medžiagų, kuriomis jis buvo apdorotas. Tačiau pesticidai, rasti ant vaisių, gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas aiškina, kodėl vaisių etiketėse galime rasti surašytas tam tikras medžiagas: „Tuose laukuose cheminės medžiagos naudojamos, kai augalai dar auga, arba siekiant apsaugoti derlių.“
Pavyzdžiui, imazalilas sustabdo pelėsinių grybų augimą, juo dažniausiai apipurškiami citrusiniai vaisiai. Tokiu atveju jie ilgiau išlieka nesupeliję ir nesupuvę.
„Fenilfenolis – junginys, kaip ir tianbendazolis, yra konservantas. Pamirkius citriną į fenilfenolį, jos nepuola grybeliai, kirminai ar panašūs gyviai“, – kalba profesorius A. Žilinskas.
Cheminės medžiagos – svetimkūniai
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė tikina, kad didžiausią leistiną pesticidų kiekį reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.
„Atrenkame mėginius pesticidų ištyrimui, įskaitant ir imazalilą bei kitas chemines medžiagas, kurios dažniausiai naudojamos kaip vaškai, apdorojant vaisius po derliaus nuėmimo. Kiekiai randami nedideli, tad nerimauti, kad vaisiai apdorojami, nėra ko“, – tikina A. Serapinaitė.
Dažnai pasigirsta nuomonių, kad cheminėmis medžiagomis apdoroti vaisiai yra blogis. Pasak VU Fotonikos ir nanoinstituto vyr. mokslo darbuotojos profesorės Živilės Lukšienės, cheminės medžiagos – svetimkūnis: „Reikia turėti omenyje, kad tai cheminės medžiagos – žmogaus sukurtos, ne biologinės prigimties. Tai svetimkūniai, kurios besikaupdamos organizme gali sukelti daug problemų.“
Pesticidai žmogaus organizmą „atakuoja“ keliais frontais, sako profesorė. Įkvėpsime – pirmiausia kentės kvėpavimo sistema, odą labiausiai pažeisime, jei bus tiesioginis sąlytis.
„Baisiausia tai, kad pesticidai pasiekia vidaus organus: sukelia plaučių, kepenų, smegenų, kiaušidžių, prostatos vėžį“, – sako prof. Ž. Lukšienė.
Pesticidai gali visiškai išbalansuoti endokrininę sistemą, sukelti neurologines ligas. Ypač jų turėtų vengti besilaukiančios moterys, cheminės medžiagos gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Bene jautriausia grupė – mažamečiai vaikai.
„Jų vadinamas kraujo smegenų barjeras, kuris apsaugo smegenis nuo cheminių medžiagų, dar nėra pakankamai susiformavęs, tad jie gauna pilną dozę“, – pabrėžia ji.
Pavojingiausi pesticidais apdoroti produktai
Pesticidais apdoroti obuoliai, salierai, braškės ir špinatai – štai 4 patys pavojingiausi produktai, sako sveikos mitybos specialistė Gintarė Jonaitytė.
„Teko daryti tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad prekybos centruose būtent rugpjūčio mėnesį parduodami obuoliai ten guli apie metus laiko. Tai iškamša, kurioje nieko nėra. Suvalgome cheminių medžiagų koncentratą“, – pabrėžia G. Jonaitytė.
VMVT vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė A. Serapinaitė atkreipia dėmesį, kad pesticidai privalo būti pažymėti: „Jeigu buvo naudota tam tikra medžiaga nuėmus derlių, kaip konservuojanti medžiaga, tai turi atsispindėti etiketėje. Tai taikoma nebūtinai imazalilui ar tianbendazoliui.“
Ši informacija būtina, nes tai žinia vartotojui, kad pesticidų likučius nuo vaisių būtina nuplauti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai etiketėje cheminės medžiagos nepažymėtos.
„Labai abejoju, kad nepažymėti vaisiai atkeliavo be pesticidų. Vaisiaus kelionė ilga – jį reikia išlaikyti ir atvežti, o kelionė laivais, temperatūrų pokyčiai taip pat daro įtaką“, – pastebi sveikos mitybos specialistė G. Jonaitytė.
Anot inspektorės A. Serapinaitės, jei naudotos cheminės medžiagos etiketėje nenurodytos – tai pažeidimas, nes vartotojui suteikta ne visa informacija.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) vyko pesticidų likučių apelsinuose tyrimas. Procesas ilgas ir sudėtingas – vaisiai smulkinami, vėliau dedami cheminiai regentai, paskui specialistai mėginius šaldo, centrifūguoja ir tik tada atiduoda chromotografinei analizei. Beje, tyrimui vieno apelsino neužtenka, būtinai reikia bent kilogramo.
„Yra pasitaikę atvejų, kai vienam mėginyje esame radę 8 ar 10 skirtingų pesticidų likučių, tačiau jų kiekiai neviršijo leistinų normų“, – pasakoja NMVRVI maisto rizikos skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.
Be to, priduria ji, po poveikio sveikatai ir rizikos tyrimų pateikiama išvada – neigiamas poveikis žmonių sveikatai yra mažai tikėtinas. Kita vertus, ekspertai sako, kad tokių tezių absoliutinti negalima, nes rezultatai nuolat keičiasi.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius A. Žilinskas tikina, kad svarbiausia vaisius plauti tinkamos temperatūros vandeniu.
„Šaltas vanduo šiek tiek sumažina, bet nepanaikina pesticidų kiekio. Plaunant karštu vandeniu, tiabendazolas praktiškai dingsta. Žinoma, dar galima plauti su indų plovikliu, bet vieną blogį pakeisim kitu“, – sako jis.
Pasak A. Žilinsko, rastas tyrimas stebina: „Leidžiamos pesticidų koncentracijos, rastos ant vaisių, padarys mažiau žalos nei arbata su trimis šaukšteliais cukraus.“
Profesorė Ž. Lukšienė aiškina, kokius vaisius reikėtų pirkti: „Faktas tas, kad tai, ką mes valgome, labai svarbu. Rinktis ekologiškus produktus visada yra geriau, nors jie ir brangesni, bet neturi pesticidų.“
Parengė Viktorija Juškauskaitė.
Daugiau – įraše.