Ar žinojote, kad liepų žiedai – puikūs pagalbininkai kamuojant įvairiems negalavimams? Geriant liepžiedžių arbatą galima ne tik nusiraminti, pagerinti miegą bei netgi išspręsti tam tikrus negalavimus ar visam laikui atsikratyti ligų. Tiesa, žolininkas dr. M. Lasinskas pastebi, kad daugybė žmonių nepatiki vaistažolių gydomosiomis savybėmis ir nusivilia nesulaukę tikėtosios naudos, nes tiek rinkdami, tiek džiovindami, tiek vartodami vaistažoles, ne išimtis ir liepžiedžius, padaro aibę klaidų, kurios labai smarkiai gali sumažinti augalo veikimą.
„Žmonės galvoja, kad žolelės neveikia, jos yra per silpnos. Bet iš tikrųjų nuo surinkimo, džiovinimo, iki paruošimo ir suvartojimo padaroma labai daug klaidų, dėl kurių visos naudingosios savybės gali smarkiai sumažėti ir jų efekto gali nepasijausti. Dėl to žmonės kartais nusivilia, – sako dr. M. Lasinskas. – Kviečiu atrasti tikrąjį žolelių pasaulį, tikrąją fitoterapiją.“
„Liepelė liaudyje labai gražiai vadinama – motinėlė arba sesutė. Apdainuota dainose ir padavimuose, nes ji labai rūpinasi žmonėmis“, – pasakoja vaistažolininkas dr. M. Lasinskas.
Daugiau apie tai – pokalbyje su Vytauto Didžiojo Universiteto, Žemės Ūkio Akademijos dėstytoju, knygų autoriumi, vaistažolininku, dr. M. Lasinsku.
– Turbūt dauguma nuo seno žino liepžiedžių naudą, bet galvoja, kad šią medžio dalį galima naudoti tik vienu atveju – karščiuojant. Galbūt visgi yra dar atvejų, kai verta prisiminti liepžiedžius?
– Taip, liepžiedžiai tradiciškai naudojami vietoje paracetamolio. Temperatūrą mažinti su liepų žiedais – puiku! Tai puikus senovinis būdas pasveikti nuo virusinių ligų. Tačiau reikia nepamiršti, kad pakilusi kūno temperatūra sergant yra dovana. Virusams ir bakterijoms labai nepatinka temperatūrų pokyčiai, taip organizmas kovoja su sukėlėjais, todėl reikia jam duoti laiko pačiam pailsėti ir pasveikti. Dažnai žmonės išsigąsta temperatūros. Pakyla iki 37–37,5 – iškart mažina temperatūrą. O virusai tada „sako“: Oi, ačiū, kad sumažinai temperatūrą, mums dabar pats tas toliau daugintis. Dėl to mažinti kūno temperatūros nereikėtų skubėti. Jei žmogus karščiuoja net ir iki 39 laipsnių, bet gerai jaučiasi, išgerkite liepų žiedų arbatos. Žinoma, jei žmogus jau pradeda kliedėti, neina susikalbėti, tai galima išgerti ir paracetamolio.
Nedaug kas žino, kad liepų žiedai veikia raminančiai. Liepų žiedų arbata puikiai nuramins taip pat kaip ir mėtų ar melisų arbatos. Siekiant nusiraminti, atsipalaiduoti, galima pasidaryti mišinį: paimti melisos, liepžiedžių, mėtos lapelių ir pasidaryti lengvos arbatėlės. O jei kamuoja nemiga ar padidėjęs kraujospūdis, tai į paminėtą mišinį dar galima įdėti sukatžolės ar truputėlį patrupinti valerijono šaknų – išeitų nuostabi arbata, jos išgėrus miegas būtų ramus.
Liepa turi gleivių, o gleivės gydo žaizdas. Jei netyčia nudegėte saulėje, oda raudona – ieškokite liepelės. Sudirgusią odą galima apsišlakstyti atvėsinta liepų arbata, taip pat galima pasidaryti purškiamą hidrolatą. Liepų žiedų hidrolatas taip pat gali būti naudojamas prieš tepant kremą, kad jis geriau įsigertų. Atkreipkite dėmesį, kad į kai kuriuos prabangius kremus deda liepų žiedus. Hidrolatą galite nešiotis su savimi ir, pavyzdžiui, karštą dieną hidrolatu pasipurkšti veidą arba sudirgintą odą. Dar efektyviau būtų pasidaryti nuovirą: jaunas liepos šakeles nuskuskite peiliuku, 10 minučių ant silpnos ugnies pavirkite, kol pasidarys glitus skystis. Atvėsinus galite šlakstyti nudegusias vietas. Žinau iš žmonių patirčių, kad šitaip yra išsigydžiusių rimtus odos nudegimus, užgijo dideli pažeisti odos plotai.
Be to, liepžiedžiai sergantiems cukriniu diabetu gali padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje.
Iš liepžiedžių, raudonėlio ir gauromečio galima pasidaryti žolelių mišinį ir net ir bet kuriam žmogui tai bus naudinga gerti profilaktiškai.
Liepžiedžiai taip pat mažina skrandžio rūgštingumą, padeda išgyti skrandžio opoms, gleivinei. Liepžiedžiai padeda ne tik išoriškai nudegus, bet ir puikiai padės nuo rūgštingumo, skrandžio išdeginto, kai yra atsiradusios įvairios opos, skrandžio žaizdelės. Gauromečio, svilarožių, dedešvų žolė bus nuostabus receptas refliuksui mažinti. Tokio mišinio arbatą reikia gerti pusę metų ar metus. Jei yra padidintas rūgštingumas, bėda bus atstatyta.
Su žolelėmis reikia padirbėti, reikia kantrybės, bet augalai išveja ligą visam laikui. O vaistai kaip pagalba – užgesina gaisrą ir tiek.
Nedaug kas žino, kad liepų lapai taip pat labai gerai veikia. Žiedai gal stipriau, tačiau jei žiedų dar nėra, visos geriausios savybės – lapuose. Ankstyvą pavasarį gali būti naudojama žievė, vėlyvesnį – pumpurai, vasarą – lapai ir galiausiai žiedai. Visos augalo dalys turi medžiagų, kurios yra naudingos.
– Arbata su medumi. Ar tai padeda medžiagų įsisavinimui?
– Hidrofilinės medžiagos tirpsta vandenyje, lipofilinės – riebaluose, kitos medžiagos vėlgi – kituose tirpikliuose. Tą žinant, į žolelių arbatą yra labai gerai įdėti medaus ar jį po truputį palaižyti geriant arbatą. Kai kurios arbatos medžiagos geriau įsisavina, kai kartu vartojame medų. Dalis naudingų medžiagų lieka ir pačiuose žieduose, jos neperduodamos į vandenį, kurį mes išgeriame kaip arbatą, todėl dar ir pačius lapelius, žiedlapius galima suvalgyti. Taip pat būtų super, jei kažkokiu būdu į arbatą būtų įdedamas riebaliukas. Į arbatą kitiems gali būti nelabai skanu aliejaus įsipilti ar lydyto sviesto sviesto įsidėti, bet tai labai naudinga.
Galima daryti ir taip: augalas sudžiovinamas (liepų žiedai ar kiti augalai), sutrupinamas per kiaurasamtį ar tarp pirštų gerai sutrinamas, kol pakankamai smulkūs milteliai pasidaro; miltelius dedame į trečdalį kambario temperatūros vandens stiklinę; įdėti pusę šaukštelio riebalo – lydyto sviesto, kanapių ar alyvuogių aliejaus (bet kokio gero riebalo) ir trupučio medaus. Viską išmaišius išgerti. Jei gersite prieš valgį, tai – pusę valandos prieš tai arba valandą ar dvi po valgio. Ne su sumuštiniu liepų žiedus gerkite. Jei norite poveikio, turite arba prieš valgį, arba po jo.
– Kokiais kiekiais reikia vartoti liepžiedžius ar kitas vaistažoles, kad pajustume naudą?
– Dozės yra apytikslės, jos priklauso nuo žmogaus amžiaus. Vaikams ir senjorams nuo 60 metų rekomenduojamą dozę reikia mažinti perpus, kūdikiams – dar perpus.
Vidutinės dozės suaugusiam žmogui:
- KAIP ARBATA: per dieną 5 gramai džiovintos smulkintos žaliavos (maždaug 1 valgomasis šaukštas per dieną). Šis kiekis gali būti padalintas keliems puodeliams arbatos, kurią malonu gerti, skanauti.
- KAIP MAISTO PAPILDAS: per dieną 10–15 g džiovintos smulkintos žaliavos (apie 2–3 valgomieji šaukštai per dieną). Toks kiekis pamažins skrandžio rūgštingumą, kūno temperatūrą, neišgydys kaip vaistas, bet papildys mūsų mitybą, pastiprins organizmą, suteiks antioksidantų.
- KAIP VAISTAS: per dieną 20–25 g džiovintos smulkintos žaliavos (4–5 valgomieji šaukštai per dieną). Jei gripas užpuolė, jei yra stiprus uždegimas organizme ar dar kas nors rimčiau. Tai nėra mažas kiekis, bet, kaip aš pasakojau, jeigu per kiaurasamtį susmulkinsime iki miltelių, tikrai neatrodys įspūdingai.
Reikia prisiminti, kad šviežias augalas turi 70–75 proc. drėgmės, kuri išgaruoja džiovinant. Šviežias augalas kur kas naudingesnis nei džiovintas, tačiau kiekio reikės kur kas didesnio nei džiovinto. Apie 25 g atsigėrimui, 50–70 g – kaip maisto papildas, 125 g – kaip vaistas. Primenu, vaikams ir senjorams dozė skiriama perpus mažesnė, kūdikiams – dar perpus.