Apie oro kokybę Lietuvoje ir kaip ji matuojama, papasakojo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Dviejuose Vilniaus rajonuose oro kokybė – kaip diena ir naktis
Lietuvoje, vykdant valstybinį aplinkos monitoringą, yra naudojamos 17 stotelių, kurios matuoja oro taršą.
Šias stoteles galite rasti čia.
Šios stotys, kaip pasakojo V. Bimbaitė, veikia patikimais ir išbandytais būdais, todėl jų suteikiamos informacijos užtenka, kad būtų įvertintas bendras užterštumas didžiuosiuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Papildomai oro kokybė tiriama savivaldybėse, tačiau ten tiriama mažesnio tikslumo prietaisais. Iš šių visų duomenų ir gaunama informacija apie oro kokybę šalyje.
Pagrindinėse stotyse matuojamos ne tik kietosios dalelės – iš viso tikrinama 13 teršalų. Tiesa, pačių savivaldybių aparatai matuoja kiek mažiau medžiagų.
„Labiausiai užteršti yra didieji Lietuvos miestai, juose daugiausiai kietųjų dalelių, azoto, sieros dioksido, sunkiųjų metalų. Bet negalima sakyti, kad visas miestas užterštas vienodai, yra vietų, kurios užterštos labai smarkiai, tai būna prie labai intensyvaus eismo gatvių“, – pasakojo pašnekovė.
Pavyzdžiui, tame pačiame mieste esančių Žirmūnų ir Lazdynų oro kokybė skiriasi kaip diena ir naktis. Žirmūnuose prie intensyvaus eismo Kareivių gatvės per metus fiksuojama 30 mikrogramų vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija.
Tuo metu Lazdynuose vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija yra 15 arba 20 mikrogramų. Lazdynų užterštumo lygis yra panašus kaip Naujosios Akmenės. Taip pat labai užteršta yra Geležinio vilko gatvė, nes ten nuolat vyksta intensyvus eismas.
„Visur Vilniuje, kur tokio intensyvumo eismas, oro tarša didelė ir ten gyventi tikrai pavojinga sveikatai“, – perspėjo V. Bimbaitė.
Net mažuose miesteliuose žiemą oras užterštas
Vienas didžiausių oro teršėjų yra transportas, o šaltojo sezono metu – kietojo kuro deginimas.
„Šildymo sezono metu oro kokybė būna pati prasčiausia ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, labai išauga kietųjų dalelių, azoto ir kitų medžiagų koncentracija. Taip įvyksta dėl kietojo kuro deginimo namuose ir katilinėse“, – sakė pašnekovė.
Tad net mažuose miesteliuose šaltuoju metų laiku nepabėgsite nuo oro užterštumo, mat dėl senų šildymo sistemų, prasto kuro, tarša būna labai didelė. Oro kokybė labai priklauso ir nuo kuro kokybės, kas yra deginama. Deja, lietuviai į tai kreipia mažai dėmesio.
„Fabrikai taip pat yra didelis oro taršos šaltinis, bet jis yra kontroliuojamas. Dideli pramonės objektai turi nustatytus reikalavimus, vykdo tyrimus, kiek ir ko išmeta, tai turi deklaruoti ir mokėti. Jie suinteresuoti įsidiegti naujas technologijas ir mažinti oro užterštumą. Žinoma, jie teršia, bet tai galime kontroliuoti. Daug sunkiau kontroliuoti, kiek teršiama iš automobilių ir namų. Negalime kontroliuoti, ką degina žmogus, kokį kurą“, – kalbėjo V. Bimbaitė.
Itin daug teršalų į orą išleidžiama kūrenant anglis ir durpes. Taip pat labai daug teršalų sukelia atliekų kūrenimas, bet pastarąsias kūrenti draudžiama, už tai gresia baudos.
„Malkos taip pat taršios, bet dar priklauso nuo pačių malkų. Jei jos labai gerai išdžiovintos, deginant jos išmeta daug mažiau teršalų nei kūrenant šlapias malkas“, – sakė pašnekovė.
Pasak V. Bimbaitės, pagal oro taršą nesame pačioje blogiausioje situacijoje, tačiau tikrai ir ne geriausioje. Europoje esame per vidurį – panašūs į Vidurio Europos šalis, bet palyginus su Skandinavija, oras pas mus žymiai prastesnis. Taigi, kvėpuojame gana švariu oru, bet turime ir probleminių vietų, ypač daug problemų kelia automobiliai ir kietasis kuras.
„2020–2021 metais pastebėjome nedidelį oro taršos sumažėjimą, bet tam tikriausiai įtakos turėjo ir pandemija. Ir patys žmonės diegia naujas šildymo sistemas, važinėja mažiau taršiais automobiliais. Oro kokybė Lietuvoje gerėja, tik labai labai lėtai“, – sakė V. Bimbaitė.
Pagal iqair.com, iš 106 pasaulio šalių, Lietuva pagal oro užterštumą yra 74 vietoje. 1 vietoje, kur oras pats blogiausias, yra Bangladešas. Mažiausiai užterštu oru gali pasigirti Puerto Rikas (106 vieta), taip pat Švedija, Suomija, Norvegija ir Estija.
Oro tarša pakenkia ne tik plaučiams, bet ir širdžiai
Kaip anksčiau „Delfi“ pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas pulmonologas, profesorius Edvardas Danila, ši problema ateityje tik didės.
„Labai svarbus ir rimtas klausimas. Panašu, kad ši problema tik didės ateityje, dėl to, kad ir pramonė niekur nedings, ir gyventojų skaičius didės, miestai koncentruosis labiau, daugiau žmonių kelsis gyventi į miestus“, – sakė profesorius.
Gydytojo teigimu, oro užterštumas tikrai smarkiai kenkia plaučiams. Kaip pasakojo profesorius, ore esančios kietosios dalelės yra skirtingo dydžio. Mažesnės nei 10 mikrometrų dalelės gali būti įkvėptos į plaučius, patekti į bronchus. Kuo didesnės dalelės, tuo sunkiau jas įkvėpti, nes jei žmogus kvėpuoja pro nosį, jos gleivinė didesnes daleles sustabdo. Visgi, kvėpuojant pro burną, net ir didesnės dalelės gali patekti į organizmą.
Kiek mažesnės dalelės, kurios yra 2,5 mikrometrų, gali ilgai išbūti ore ir neretai būna nuneštos vėjo net už kelių šimtų kilometrų.
„Įvykis kažkur gali būti kaimyninėje šalyje, už šimtų kilometrų, bet vėjas daleles gali atnešti iki mūsų. Net jei žmogus gyvena neužterštoje vietoje, kietosios dalelės gali atskristi iš kitur. Pačios smulkiausios dalelės gali pralėkti per pačius plaučius. Vienos nusėda nosyje, kitos tolimesniuose kvėpavimo takuose, kitos alveolėse, dar kitos tokios mažos, kad gali patekti į kitus organus ir pažeisti kitas sistemas“, – kalbėjo profesorius.
Priklausomai nuo kietųjų dalelių dydžio, jos gali nusėsti skirtingose vietose.
„Trachėjos ir bronchai turi specialų gynybinį mechanizmą. Galima įsivaizduoti kaip eskalatorius prekybos centruose iš antro į trečią aukštą. Ir tuo eskalatoriumi dalelės yra išnešamos į išorę, todėl stipresnio poveikio gali nesukelti. Tos, kurios yra smulkesnės, ir kurių išnešti nepavyksta, gali sukelti vietinį uždegimą. Taip pat gali sukelti dirginantį poveikį, tokiu atveju žmogus pradeda kosėti, krenkšti, giliau įkvėpus gali jausti spazmus, tai vadinama bronchų obstrukcija“, – sakė prof. E. Danila.
Taip pat įkvėpus kietųjų dalelių gali pasunkėti jau esama liga – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis bronchitas, bronchinė astma.
Tačiau ir visiškai sveiki bronchai gali neatlaikyti oro taršos – žmogus pradės jausti kvėpavimo takų spazmus ir kosulį. Tiesa, nors tai ir nemalonūs pojūčiai, ilgalaikio poveikio jie neturi.
Ilgainiui gali sukelti vėžį
Visgi tos dalelės, kurios nulekia toliau iki alveolių, gali sukelti ilgalaikes ir skaudžias pasekmes. Alveolės turi kitokią struktūrą nei bronchai, neturi apsauginio sluoksnio, tad jose gali pradėti darytis smulkūs randeliai, kauptis dulkelių sankaupos. Anksčiau ar vėliau tai virs randiniais pakitimais. O pačios smulkiausios dalelės gali patekti ir į kraujotaką.
„Prie alveolių yra prisiglaudusios kraujagyslės. Alveolę nuo kraujagyslės skiria labai plona membrana, jos storis mažesnis negu dvi ląstelės. Kietosios dalelės gali per šias kraujagysles patekti į kraujotaką ir sukelti kitų organų pažeidimus“, – kalbėjo pašnekovas.
Net ir sveikam žmogui oro tarša yra labai pavojinga. O ilgainiui tai gali sukelti vėžį.
„Jei oro tarša yra nuolatinė arba žmogus turi kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūko ar dirba darbą, kuriame ir taip yra dulkių, smulkios dalelės, kurios nusėda plaučiuose, ilgainiui tai sukelia randinius pokyčius. Jei oro tarša yra ilgalaikė, smulkios dalelės gali sukelti ir plaučių vėžį, ir kitų organų vėžį. Atrodo keistai, tačiau smulkios dalelės „pralenda“ per ploną membraną į kraujagysles ir taip gali sukelti kitų organų vėžį“, – kalbėjo profesorius.
Taip pat ir oro užterštumas susijęs ir su širdies ligomis.
„Pasaulio sveikatos organizacija yra paskaičiavusi, kad didelis oro užterštumas lemia 16 proc. koronarinės širdies atvejų ir 11 proc. insulto atvejų. Tai tikrai turi didelę įtaką. Kai užterštumas didesnis, pasireiškia ir daugiau ūmių širdies pažeidimų“, – sakė R. Šerpytis.
Gydytojas kardiologas pasakoja, jog oro tarša gali sukelti uždegimą.
„Jei kietosios dalelės didesnės nei 10 mikrometrų, jos yra sulaikomos ir nepatenka į organizmą. Plauko dydis yra nuo 20 iki 40 mikrometrų. Tos, kurios yra mažesnės nei 10 mikrometrų, gali pakliūti į plaučius ir daryti žalą. Per alveoles mažos dalelės pakliūna į kraujotaką ir ten gali padidinti oksidacinį stresą bei sukelti uždegimą“, – kalbėjo gydytojas.
Būtent uždegimas lemia, kad gali progresuoti koronarinė širdies liga, aterosklerozė arba, jei aterosklerozė jau yra, ji gali tapti labai aktyvi, nestabili ir išsivystyti į miokardo infarktą.