Diskusijoje dalyvavo gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, Lietuvos psichologijos studentų atstovė Justė Jurčiūtė, Jaunimo linijos vadovė Greta Laukaitienė bei psichologas Nerijus Ogintas. Diskusiją moderavo LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė.
Drąsos kreiptis psichologinės pagalbos atsiranda vis daugiau
Jaunimo linijos vadovė Greta Laukaitienė teigia, kad mūsų visuomenėje kreiptis psichologinės pagalbos vis dar yra stigma, tačiau teigiamų ženklų, ypatingai tarp jaunimo, yra: „Jaunimo linijos veikloje mes tą pastebime iš skambučių, kai žmonės dalinasi, jog nenori eiti pas specialistą pasikonsultuoti, nes, tarsi gėda, jeigu kiti sužinos. Ypač tai pastebima mažuose miesteliuose, kur galbūt žmonės vienas kitą artimiau pažįsta arba bendruomenės glaudesnės“. G. Laukaitienės nuomone, jaunimo tarpe kreiptis pagalbos darosi net savotiškai madinga. Prie to, anot jos, prisideda ir nuomonės formuotojai ar tokie žymūs žmonės kaip Marius Repšys ar Jurgita Jurkutė.
Tuo tarpu psichologas Nerijus Ogintas mato tendenciją, jog pagalbos aktyviau pradėjo kreiptis vyrai, tačiau iš patirties savo darbe pastebi, jog mažesniuose miestuose, rajonuose, žmonės uždaresni, mažiau reflektuoja apie emocinius dalykus. Jam pritarė ir LiPSA atstovė Justė Jurčiūtė. Anot jos, miesteliuose žmonės turi mažiau informacijos apie psichikos sveikatos raštingumą, jaučiamas žinių trūkumas.
Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis džiaugėsi, jog problemos vis lengviau parodomos, išsakomos, lengviau ieškoma pagalbos: „Per pastaruosius gal kokius ketverius metus drąsos kiekis kreiptis pagalbos, kai iškyla psichinės ar psichologinės problemos ryškiai padidėjo, pacientų ryškiai daugiau,“ – teigė jis.
Medikai patys sau pasakyti, kad jiems reikia pagalbos, nedrįsta
Taip pat E. Laurinaitis atkreipė dėmesį į įdomią tendenciją – prasidėjus karantinui, didžiulė psichologų, psichiatrų bei psichoterapeutų bendruomenė susibūrė ir įkūrė medo.lt platformą tam, kad nemokamai konsultuotų ir padėtų medikams, vaistininkams bei jų giminėms ir artimiesiems. Įdomu tai, kad teikti pagalbą panoro apie 150 žmonių, tačiau konsultacijos skaičiuojamos tik dešimtimis: „Tai man yra ženklas, kad vis dėlto medikai patys sau pasakyti, kad jiems reikia pagalbos, nedrįsta. Jiems tai yra nepaprastai baisu ir todėl jie dega savo šitoje aukštakrosnėje, kurios vadinasi ligoninėmis, ryškia ugnimi.“ E. Laurinaičio nuomone, tol, kol patys medikai nesupras, kad be pagalbos negali patys sau padėti, tol su psichoterapinės, psichologinės pagalbos statusu visoje sveikatos apsaugos sistemoje bus sudėtinga.
Jaunimo linijoje – išaugusios skambučių trukmės
Jaunimo linijos vadovė teigia stebinti įdomias tendencijas. Nors skambučių prasme, anot jos, didelių pokyčių nėra (90-100 per parą), tačiau mažėja žaidžiančių ir juokaujančių asmenų, todėl beveik visi skambučiai tapo rimti, konsultaciniai, jų trukmės išaugo.
Paklausta apie tai, ar reikėtų kurti naujas psichologinės paramos paslaugas, G. Laukaitienė teigė, kad pirmiausia vertėtų išnaudoti tai, ką turime ir plėsti esamas paslaugas bei skatinti jų žinomumą:
Nors psichikos sveikatos stiprinimui finansavimas didės, sunkiausiems pacientams pagalbą iš valstybės lėšų gauti vis dar bus sudėtinga
Kalbant apie galimus COVID-19 bei karantino padarinius žmonių psichikos sveikatai, E. Laurinaitis teigia, jog svarbu atskirti nerimą nuo baimės ir suprasti, kodėl įveikti nerimą yra sunkiau: „Mes visi jaučiam nerimą ir nerimą reikia atskirti nuo baimės. Abu jausmai yra nukreipti į ateitį, jie kalba apie pavojų ateity. Tik baimė kalba apie žinomą, pažįstamą man pavojų, o nerimas apie nežinomą, todėl baimė yra motyvuota išorinių dalykų, o nerimas vidinių, jis kyla iš mano vidaus ir todėl su juo tvarkytis yra žymiai sudėtingiau,“ – pasakoja gydytojas, psichoterapeutas.
Anot jo, nerimas šiuo metu atsiranda dėl informacijos apie pandemiją trūkumo: „Nerimas visuomet kyla pavojaus situacijoje, kai nėra aiškumo apie tai, kas tas pavojus.“ E. Laurinaitis atkreipė dėmesį į tai, jog nerimas yra sudėtinė depresijos dalis, o tai, kad dėl pandemijos yra sutrikdytas gyvenimo tikslo siekimo procesas, suardyti planai, gali vesti žmones prie depresijos.
Kovoti su pandemijos padariniais žmonių psichikos sveikatai, anot E. Laurinaičio, valstybė gali skiriant šiai sričiai pinigų bei paskiriant kompetentingus profesionalus tuos pinigus panaudoti. Ir nors šiemet tam bus skirta maždaug 700 tūkst., o 2021 m. jau daugiau nei du milijonai, ekspertas įžvelgia problemą, kad Vyriausybės patvirtintame COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane, siekiant mažinti ilgalaikes pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, nėra minimi psichoterapeutai ir jų teikiama profesionali pagalba, todėl, nors plėsis psichologinės, emocinės paramos prieinamumas, sunkiausiems pacientams pagalbą iš valstybės lėšų gauti vis dar bus sudėtinga.
Lietuvos studentų sąjunga kviečia visus studentus kartu mažinti stigmą dėl psichologinės pagalbos poreikio ir nebijoti drąsiai kalbėti apie savo patyrimus. Raginame visus, bent kartą gyvenime susidūrusius su sunkiais išgyvenimais, savo Facebook bei Instagram paskyrose dalintis grotažyme #NebijauKalbėti ir taip parodyti, kad kalbėti apie savo psichikos sveikatos problemas – visai nėra gėda. Taip pat komentarų skiltyje arba šalia grotažymės drąsiausi studentai kviečiami dalintis asmenine patirtimi apie psichologinės pagalbos prieinamumą aukštojoje mokykloje.
Iniciatyva „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas“ yra dalis Lietuvos studentų sąjungos vykdomo projekto „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichinę sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose.