Remiantis statistika, padidėjusios vyrų krūtys yra bemaž kas antrą paauglį ir kas ketvirtą pusamžį vyrą kankinantis reiškinys, kuris daugeliu atvejų sukelia ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir dažnai byloja apie rimtas lėtines ligas ir net navikus kitose organizmo vietose, rašoma pranešime spaudai.
Specialistai teigia, kad ginekomastija vadinamas krūtų pieno liaukų išvešėjimas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių ir turėti daug bei įvairių formų. Kaip jas atskirti ir kada iš tiesų reikėtų sunerimti dėl sveikatai keliamo pavojaus?
Kodėl vyrams užauga krūtys
Fiziologiškai iš liaukinio ir riebalinio audinio sudaryta krūtinė mergaitėms pradeda formuotis apie 11 metus, tuo tarpu berniukams toks reiškinys nebūdingas – jie turi rudimentinę, neišsivysčiusią, pieno liauką, kuri normaliai bręstant, nesivysto. Ši liauka suaktyvėja ir pradeda augti tik tokiu atveju, jei išsibalansuoja augimo hormonai – tai dažnas reiškinys paauglystėje (fiziologinė ginekomastija).
Vėlesniame amžiuje (50–69 m.) vyrams atsirandančios ginekomastijos priežastys būna gana įvairios ir ne visada iki galo žinomos. Manoma, kad ligą gali lemti padidėjęs moteriškojo lytinio hormono – estrogeno – kiekis, sumažėjusi steroidinio androgenų grupės hormono testosterono koncentracija, taip pat antsvoris, genai.
Vyrams užaugančios krūtys gali būti net iki 15 cm skersmens, su padidėjusiu speneliu, pigmentuota ir išsiplėtusia areola, kartais išsiskiria į pieną panašus skystis. Dažnu atveju krūtys yra asimetriškos, pasitaiko atvejų, kai ginekomastija susiformuoja tik vienoje krūtinės pusėje. Ir nors padidėjusių krūtų neskauda, jos sukelia diskomfortą dėvint drabužius, deformuoja krūtinę.
Beje, neretai vyrai ir patys prisišaukia nelaimę – neteisingai vartodami vaistus ar raumenų masei auginti skirtus anabolinius steroidus. Juos specialistai išskiria į atskirą pacientų grupę, kurią dažniausiai sudaro jauni sportininkai.
Riebalų perteklius ar liga?
Gydytojai vyrų ginekomastijos problemas skirto į kelis tipus – tikrąją ir pseudoginekomastiją. Tikrąją ginekomastiją turintiems vyrams auga krūtų liaukinis audinys, tuo tarpu pseudoginekomastija vadinamas reiškinys, kai krūtyse susikaupia daug riebalų. Tačiau neretu atveju pasitaiko ir mišri ligos forma – krūtinėje didėja ir liaukinis, ir riebalinis audinys.
SV Plastinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas ekspertas dr. Ernest Zacharevskij teigia, kad atskirti ligos formą nėra lengva – tam būtini diagnostiniai tyrimai. Pirmiausia būklė įvertinama kliniškai – apčiuopos būdu. Diagnozės patikslinimui gali būti papildomai atliekamas ultragarso, magnetinio rezonanso tyrimas, taip pat lygiagrečiai skiriami hormonų tyrimai.
„Kiekvienu atveju siūlome vyrams pirmiausia apsilankyti pas endokrinologą ir pasitikrinti hormonų balansą, nes pieno liaukos išsivystymą dažnai paskatina ne vien tik organizme padidėjęs moteriškų hormonų kiekis, bet ir su jais susijusio prolaktino gamyba, kurią gali skatinti ir plaučiuose, inkstuose, sėklidėse ir kitur slypintys navikai“, – sako gydytojas, pabrėždamas, kad ginekomastija dažnu atveju yra antrinis reiškinys, todėl labai svarbu išsiaiškinti pirmines šio reiškinio priežastis.
Kada vienintelė išeitis – chirurginis gydymas
Paprastai ginekomastijos gydymo būdas parenkamas tik tiksliai išaiškinus ligos tipą ir priežastis. Tiesa, jei nepavyksta atstatyti hormonų pusiausvyros ir per vienerių metų laikotarpį vyro krūtinė neatsistato bei nesumažėja, taikomas chirurginis gydymas. Tokiu atveju pašalinamos išvešėjusios krūtų liaukos, kurios po operacijos histologiškai ištiriamos histologiškai.
Gydytojo dr. E. Zacharevskio teigimu, ginekomastijos operacijos techniškai nėra sudėtingos, tačiau kiekvienu atveju tenka pritaikyti individualius sprendimus. „Pavyzdžiui, kartą teko šalinti vienos pusės liauką, kuri atitiko B–C dydžio moters krūtinę, paaugliui. Tad pašalinus liauką, reikėjo taikyti ir liposakciją, riebalų nusiurbimą, tam, kad būtų suvienodinti aplinkiniai krūtinės audiniai ir ji atrodytų estetiškai patraukli“, – pasakoja gydytojas.
Beje, jo praktikoje pasitaikė ir redukcinių atvejų, kai vyrui numetus svorio ar sumažėjus išvešėjusiai liaukai, krūtinė iki galo neatsistatė – jos vietoje moteriškų krūtų neliko, tačiau liko nemažas odos perteklius. Tad chirurgijos specialistui teko pašalinti šį estetiškai negražų odos perteklių, šiek tiek pakelti ir suformuoti vyrišką krūtinę.
Paprastai pooperacinis laikotarpis po chirurginio gydymo trunka dvi tris savaites, per kurias vyrai turi dėvėti kompresinę krūtinės juostą, o visiškai organizmas atsistato ir rezultatas matomas jau vos po dviejų mėnesių.
Nėra atsinaujinimo rizikos
Gydytojas ekspertas dr. E. Zacharevskij neslepia, kad drąsiausiai pagalbos dėl išsivysčiusios ginekomastijos į chirurgus kreipiasi sportininkai, kuriems ši liga gali tapti ir diskvalifikacijos iš sporto varžybų priežastimi.
„Tačiau gana dažnai kreipiasi ir paauglių tėvai. Pastebėję problemą, jie nori apsaugoti savo vaikus nuo diskomforto ir patyčių, kurias jie dažnai patiria ne tik bendraamžių persirengimo kambariuose, bet ir tiesiog vasarą dėvėdami lengvesnius drabužius ar norėdami išsimaudyti ežere“, – sako didelę patirtį taikant chirurginį ginekomastijos gydymą turintis gydytojas.
Jo teigimu, atlikus tokią operaciją bet kokiame amžiuje, tikimybė, kad ginekomastija atsinaujins yra nulinė, nes nebelieka liaukos – ji yra visiškai pašalinama.
„Tačiau kiekvieno chirurginio gydymo tikslas nėra tik pašalinti liauką ir išspręsti problemą – labai svarbu suformuoti ir estetišką krūtinės vaizdą, kuris kiekvienam pacientui užtikrina tiek fiziologinį, tiek psichologinį komfortą“, – teigia gydytojas.