Gydytojai įspėja – virusai ir bakterijos vasarą nemiega. Tad ką būtinai turėtumėte žinoti apie peršalimą ir kaip žinoti, jog iš tikrųjų jus kamuoja visai kitos ligos?
Virusai egzistuoja ir vasarą
Anot šeimos gydytojos Emilijos Trumpaitės, beveik visais atvejais susirgimo priežastys yra virusinės infekcijos. Tik apie 5 proc. ligų sukelia bakterijos. Tačiau virusai, kurie sukelia peršalimą, žiemos ir vasaros metu yra šiek tiek kitokie. „Žiemos metu beveik visais atvejais veikia vieno tipo virusas, o vasarą atsiranda virusų įvairovė“, – sako E. Trumpaitė.
Ši virusų įvairovė lemia ir įvairesnius simptomus. „Tačiau didžioji dalis simptomų išlieka tie patys – karščiavimas, raumenų skausmas, sloga, silpnumas ir panašiai“, – teigia šeimos gydytoja.
Antibiotikai – didelė klaida?
„Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, užsiimdami savigyda – griebiasi antibiotikų pirmomis susirgimo dienomis“, – atskleidžia E. Trumpaitė. Pasak jos, antibiotikų vartojimas ne laiku ir dėl netinkamos priežasties – didelė klaida.
„Visų pirma, antibiotikai didina bakterijų atsparumą. Be to, be reikalo vartojami antibiotikai žudo mūsų gerąsias bakterijas ir mažina gynybinį žmogaus pajėgumą. Todėl vartodami antibiotikus be reikalo tik labiau sau pakenkiame“, – teigia šeimos gydytoja.
Anot jos, patiems, be gydytojų paskyrimo, antibiotikus vartoti griežtai nerekomenduojama. „Jei vartosite antibiotikus pernelyg dažnai, vėliau jiems gali išsivystyti atsparumas. Dėl to kai kurios ligos gali tapti nepagydomos arba sunkiai įveikiamos“, – tikina E. Trumpaitė.
Kada temperatūros mažinti nereikia?
Daugelis, vos blogiau pasijutę, skuba mažinti temperatūrą vaistais. Gydytojai įspėja, jog ne visada reikia skubėti atsikratyti aukštos temperatūros.
„37 ir kelios dalys laipsnių labai naudinga temperatūra organizmui. Tuo metu įsijungia visi apsauginiai mechanizmai, kovojantys su virusais. Ligonius skatiname temperatūros per daug nemušti, nebent ji tikrai labai aukšta, 38,5 laipsnių ir daugiau, o žmogus labai prastai jaučiasi“, – sako vaistininkė Miglė Kazakevičienė.
Anot gydytojos E. Trumpaitės, geriausia vadovautis tuo, jog jei pakilusi temperatūra žmogui pakenčiama ir savijauta nėra labai bloga, vadinasi jos mažinti nereikia. „Žmogui pavojinga kūno temperatūra yra virš 40-41 laipsnio. Pasiekus 41 laipsnį, temperatūra tampa gyvybiškai pavojinga“, – atskleidžia E. Trumpaitė.
Gydytojos teigimu, pakeldamas temperatūrą, organizmas susikuria tinkamas sąlygas kovoti su liga. „Taip veikia mūsų imunitetas. Reikia būti dėkingiems už pakilusią temperatūrą, nes tai reiškia, kad organizmas gali kovoti su liga“, – sako šeimos gydytoja.
Užsitęsusi sloga gali reikšti alergiją
Jeigu peršalimo simptomai (kosulys, sloga) tęsiasi ilgiau nei įprasta ligos trukmė, pavyzdžiui, mėnesį ir daugiau, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. „Užsitęsusios slogos ar kosulio atveju reikėtų pasirodyti gydytojui ir išsiaiškinti, ar nėra kitokios priežasties. Kartais tokie simptomai gali rodyti alergiją“, – teigia E. Trumpaitė.
Ji pateikia paprastą būdą, kaip pasitikrinti, ar jūsų sloga tikrai nėra alergijos požymis. „Išpūtus nosį, pažiūrėkite į servetėlę: jeigu matote skaidrų, vandeningą skystį, greičiausiai tai alergija ar kita nosies liga, kuri nesusijusi su infekcija. Gelsvas, žalsvas, balsvas ir tąsus skystis rodo infekcinę priežastį“, – atskleidžia šeimos gydytoja.
Anot jos, alergijoms būdingas sezoniškumas. Jei kiekvienais metais panašiu metu pasireiškia tie patys simptomai, tai ženklas, jog gali kamuoti alergija.
Kosulys gali signalizuoti apie skrandžio problemas
Jeigu kamuoja dažnas kosulys, tai taip pat gali reikšti tam tikras ligas, pavyzdžiui, refliuksą. „Dažnai nutinka taip, jog klientas prašo vaistų nuo kosulio, bet išsiaiškiname, jog jam padidėjęs skrandžio rūgštingumas“, – sako M. Kazakevičienė.
Tokiu atveju žmogų kamuoja sausas kosulys atsigulus, vakarais arba gerklės skausmas rytais, kadangi rūgštys dirgina gleivinę. Skrandžio problemas dažniau kenčia rūkantys, daug kavos, šokolado, rūgščių maisto produktų vartojantys žmonės.
Vasaros vaistinėlė: ką reikia turėti?
Vasarą padaugėja keliaujančių, todėl aktualu žinoti, kaip pasiruošti galimoms nelaimėms ir ligoms kelionėje. „Jeigu keliaujate į egzotiškus kraštus, pirmiausia pasirūpinkite vaistais nuo skausmo ir alergijų. Taip pat būtina turėti vaistų virškinimui ir viduriavimui. Egzotiškuose kraštuose nepažįstama mikroflora, žmogaus organizmas gali nepriimti svetimų bakterijų, todėl dažnai kamuoja įvairūs virškinimo trakto negalavimai“, – rekomenduoja M. Kazakevičienė.
Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, nepamirškite su savimi į kelionę pasiimti vaistų, kuriuos vartojate įprastai.