Parazitai gali apsigyventi įvairiuose žmogaus organuose ir audiniuose mechaniškai juos žalodami, pasisavindami maisto medžiagas, nuodydami organizmą savo medžiagų apykaitos produktais, rašoma Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pranešime spaudai.
Kaip atpažinti parazitines ligas
Asmenims, užsikrėtusiems žarnyno helmintais ir/ar pirmuonimis, gali pasireikšti ne tik negalavimai, susiję su virškinimo sistemos organais, tačiau ir alerginė uždegiminė reakcija į parazitą ar jo antigenus. Gali pasireikšti tokie simptomai: dilgėlinė (bėrimas pūkšlėmis), odos sausumas, alerginis dermatitas, konjuktyvitas, astminis bronchitas, bronchinė astma, alerginiai sąnarių skausmai. Pavyzdžiui, migruodamos po organizmą askaridžių, toksokarų lervos gali sukelti į astmą panašius simptomus, odos bėrimus, niežėjimą.
Parazitai gali susilpninti imuninę sistemą, sutrikdyti jos pusiausvyrą, susiformuoja antrinis imunodeficitas, todėl organizmas tampa imlus įvairioms infekcijoms. Vaikai savo ūgiu ir svoriu pradeda atsilikti nuo bendraamžių, blogai mokosi, darosi nervingi ir nepaklusnūs.
Kokios parazitinės ligos aktualios Lietuvoje
Nors šiandien manoma, kad kirmėliniai susirgimai, kankinę Lietuvos gyventojus praėjusiame šimtmetyje, išnyko dėl pagerėjusių higieninių gyvenimo ir aplinkos sąlygų, tačiau laboratorijoje vis dar nustatoma askaridėmis, plaukagalviais, kaspinuočiais užsikrėtusių suaugusių asmenų ir vaikų, o enterobiozė, sukeliama spalinių, vis dar išlieka aktualiausia parazitine liga Lietuvoje. Tai yra kirmėlinė liga, kuriai būdingas išangės, tarpvietės stiprus niežulys, virškinimo sistemos pažeidimo simptomai.
Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologinių tyrimų poskyryje dėl parazitozių yra tiriami tiek suaugę asmenys, tiek vaikai. 2018 metais 7,2 proc. vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklas, savo žarnyne turėjo vienokių ar kitokių parazitų. 11,6 proc. vaikų, iš bendro tirtų kolektyvų skaičiaus, turėjo spalinių. Kai kuriuose kolektyvuose tokių vaikų buvo net 16 proc.
Daugėja ir echinokokozės atvejų. Echinokokozę žmogui sukelia šunų ir lapių kaspinuočių lervos, kepenyse, o kartais ir kituose organuose sudarančios pūsles. Plyšus tokiai pūslei žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija ar net ištinka anafilaksinis šokas. Per 2013–2017 metus Lietuvoje registruota daugiau nei 150 susirgimų echinokokoze.
Dar vienas Lietuvoje aktualus susirgimas yra toksokarozė. Ją sukelia šunų ir kačių askaridžių migruojančios lervos, kurios ypač smarkiai įjautrina organizmą, sukelia organų ir audinių uždegimą. Žmogus gali karščiuoti, jausti bronchų ir žarnų spazmus, dažniausiai naktimis ima kamuoti varginantis sausas kosulys, pradeda svyruoti kraujospūdis, išberiama oda. Toksokarų lervos žmogaus organizme gali gyventi net keletą metų.
Toksokaromis užsikrečiama suvalgius neplautų daržovių, uogų arba dirbant ar poilsiaujant šunų ir kačių ekskrementais užterštoje aplinkoje. Lietuvoje per 2013–2017 metus sergančiųjų toksokaroze užregistruota daugiau nei 300 asmenų.
Svarbu reaguoti į simptomus ir išsitirti
Įvairūs virškinimo trakto parazitai (kirmėlės, liamblijos ir kt.) labai stimuliuoja maisto alergijos išsivystymą. Parazitų sukeltas uždegimas didina žarnų gleivinės pralaidumą, dėl ko atsiranda padidėjusio jautrumo reakciją į maistą. Viduriavimas atsiranda žarnyne apsigyvenus parazitiniams pirmuonims. Lietuvoje pirmuoninę infekciją dažniausiai sukelia liamblijos, amebos ir kai kurie kiti pirmuonys.
Žmogaus imuninė sistema nuo parazitų ginasi gamindama IgE antikūnus, eozinofilus, šie rodikliai kraujyje būna padidinti ir esant alergijai. Jei žmogus jaučia alergijos simptomus arba pasireiškia tokie požymiai kaip viduriavimas ar lėtinis viduriavimas besikaitaliojantis su vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimas, pykinimas, pilvo skausmai, nuovargis, mažakraujystė, išangės niežulys – žmogus pirmiausiai turėtų išsitirti ar neturi parazitų.