Geriančių ir negeriančių alkoholį lietuvių proporcija išlieka tokia pat. Pasak tyrėjų, apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą.
Primename 2017 metų pabaigoje išgarsėjusį AUDIT testą, kuris buvo siūlomas gydymo įstaigoms norint anksčiau identifikuoti žalingai alkoholį vartojantį ir/ar priklausomybės rizikoje esantį žmogų ir jam padėti.
Atlikite testą: kokia jūsų priklausomybės rizika
Prieš pradedant vertinti alkoholio vartojimo riziką, pirmiausia asmens reikėtų paklausti, ar jis vartoja alkoholį.
Šiuo klausimu siekiama atmesti visai alkoholio nevartojančius apklausiamuosius. Jei asmuo atsako teigiamai, jo paprašoma atsakyti į kelis klausimus arba užpildyti pateiktą klausimyną. Priklausomai nuo gautų testo rezultatų, parenkama intervencija:
• jei alkoholio vartojimo rizika yra maža (AUDIT-C moterų <3, AUDIT-C vyrų <4, FAST <3; AUDIT <8), asmenį reikėtų pagirti ir patarti nedidinti suvartojamo alkoholio kiekio. Galima pasakyti, kad sveikatos atžvilgiu saugiausia visai atsisakyti alkoholio;
• jei nustatomas rizikingas alkoholio vartojimo lygis: 1) naudojant trumpus klausimynus (AUDIT-C moterų ≥3; AUDIT-C vyrų ≥4; FAST ≥3) – rekomenduojama tęsti vertinimą pagal likusius AUDIT klausimus; 2) naudojant ilgą klausimyną (AUDIT ≥8) – suteikti trumpąją konsultaciją;
• jei įtariama priklausomybė nuo alkoholio, rekomenduojama asmeniui pasiūlyti atlikti išsamesnį tyrimą ir siųsti jį į gydytojo psichiatro konsultaciją dėl galimos priklausomybės nustatymo.
Siūlome atlikti testą:
Svarbu, kad specialistas turėtų savivaldybėje specializuotą pagalbą teikiančių įstaigų, pvz., psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centrų, sąrašą su šių įstaigų kontaktiniais duomenimis. Siekiant stebėti asmens elgsenos pokyčius, alkoholio vartojimo rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas reguliariai. Asmenys, kurie išlaikė mažai rizikingo alkoholio vartojimo įpročius, sumažino vartojamo alkoholio kiekį ar visiškai atsisakė alkoholio, turėtų būti motyvuojami ir toliau išlaikyti teigiamus pokyčius. Sveikatos priežiūros specialistai kartu su nesėkmingai bandžiusiais nutraukti alkoholio vartojimą arba toliau rizikingai ir žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis turėtų nustatyti atkryčio priežastis ir aptarti, kaip būtų galima to išvengti ateityje.
Jei AUDIT / AUDIT-C testą atlieka asmuo savarankiškai, gydytojas, slaugytojas ar medicinos psichologas paaiškina, kad standartinis alkoholio vienetas (toliau – SAV) prilyginamas 10 g grynojo (100 proc.) alkoholio: 1 SAV yra 200 ml 5 proc. stiprumo alaus arba 100 ml 11–13 proc. stiprumo vyno, arba 60 ml 14–18 proc. stiprumo vyno, arba 25 ml 38–40 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo. Higienos instituto parengtose rekomendacijose pabrėžiama, kad tam tikroms asmenų grupėms bet koks alkoholio vartojimas yra laikomas rizikingu, nepriklausomai nuo taikytų testų rezultatų. Tai nėščiosios, ketinančios pastoti moterys, vartojantys medikamentus, kurių žalinga sąveika su alkoholiu, ir visi kiti asmenys, dėl sveikatos sutrikimų negalintys vartoti alkoholio.
Kiek vartoti yra saugu?
Kaip anksčiau DELFI pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner, kalbėdama apie alkoholio dozes, iš pradžių žmones reikėtų išskirti į dvi grupes: priklausomi nuo alkoholio ir tie, kurie šios priklausomybės neturi.
„Tie žmonės, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, visai negali vartoti alkoholio, jei nori būti sveiki. Tokiems žmonėms net ir mažiausia dozė gali ligą atnaujinti. O jei kalbame apie tos žmones, kurie neturi priklausomybės nuo alkoholio, tai yra nustatytos pasaulinės normos, alkoholis matuojamas standartiniais alkoholio vienetais“, – sakė G. Laubner.
Standartinis alkoholio vienetas (SAV) = 10 g gryno spirito. Higienos instituto duomenimis, vieną standartinį alkoholio vienetą Europoje (10 g absoliučiojo alkoholio) turi 250 ml 5 proc. stiprumo alus, 125 ml 12 proc. stiprumo vynas, 70 ml 18 proc. stiprumo spirituotas vynas (pavyzdžiui, cheresas), 50 ml 25 proc. stiprumo likeris ar aperityvas, 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai.
„Pagal SAV, skaičiuojama, kad vyrams per parą nereikėtų suvartoti daugiau nei tris SAV, moterims – du SAV. Kalbant apie savaitę: vyrams – ne daugiau nei 21 SAV, o moteriai – nedaugiau nei 14 SAV. Šiek kiekiai yra prilyginami minimaliai sveikatos rizikai. Kuo didesnis standartinių alkoholio vienetų skaičius, tuo sveikatai kyla didesnis pavojus“, – sako toksikologė G. Laubner.
Tiesa, neseniai mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Lancet“ parodė, kad saugių alkoholio dozių tiesiog nėra.
Mokslininkai pripažįsta, kad saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų, bet jie nustatė, kad šią naudą nusveria vėžio ir kitų ligų rizika, rašė bbc.com. Analizuodami žmonių nuo 15 iki 95 metų duomenis, mokslininkai lygino visiškai alkoholio nevartojančių ir vieną alkoholinį gėrimą per dieną išgeriančių žmonių sveikatą.
Jie nustatė, kad iš 100 tūkst. alkoholio nevartojančių žmonių 914 asmenų išsivystė tokios su alkoholiu susijusios ligos kaip vėžys arba jie patyrė kokią nors traumą. Tačiau geriant vieną alkoholinį gėrimą per dieną, susirgusių ar susižalojusių žmonių skaičius padidėja keturiais asmenimis.
Jei per dieną suvartojami du alkoholiniai gėrimai, per vienerius metus susirgusių žmonių skaičius padidėja 63 asmenimis, o jei kasdien išgeriami penki alkoholiniai gėrimai – 338 asmenimis. Viena iš tyrimo autorių, profesorė Sonia Saxena iš Imperijinio koledžo Londone, sakė: „Vienas gėrimas per dieną jau rodo šiek tiek padidėjusią riziką, bet pritaikykite tai visiems šalies gyventojams ir skaičius bus žymiai didesnis, be to, dauguma žmonių suvartoja ne vieną gėrimą“.
Lietuvoje girtaujančiųjų grupė išlieka stabili
Vilniaus universiteto atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.
Tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), visuose tyrimuose išlieka stabili ir sudaro 5 procentus visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.
Doc. dr. Vita Karpuškienė sakė, jog tyrimo duomenimis, situacija yra gerėjanti nuo 2015 metų. Tuo metu gryno alkoholio vienam asmeniui teko 15 litrų, šiuo metu šis skaičius nesiekia 12 l.
Daugiausiai Lietuvoje išgeriama alaus.
„Esame alaus gėrėjų kraštas, bet stiprieji gėrimai taip pat yra šalia“, – sakė V. Karpuškienė.
Girtaujančių grupėje 90 proc. yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59 proc. yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą. Šią grupę virš 50 proc. sudaro nedirbantys: bedarbiai ir pensininkai. Didesnė jų dalis yra vienišiai, nevedę, išsiskyrę arba našliai. Be to, jų finansinė padėtis yra pati blogiausia iš visų grupių, vidutiniškai pajamos per mėnesį neviršyja 400 eurų 2019 metais.
„Priemonės, kurios buvo įvestos, nepaskatino negerti žmonių per pastaruosius 12 mėnesių“, – sakė V. Karpuškienė.
Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100 proc., o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99 proc.
„Geroji žinia, kad išgeriamas alkoholio kiekis per savaitę mažėja visur. Daugiausiai sumažėjo išgerto alkoholio kiekis girtaujančių grupėje. Reguliariai geriantys irgi šiek tiek sumažino, o progomis geriančių liko tiek pat. Girtaujantys, kurie sudaro 8 proc. geriančiųjų, per savaitę išgeria 28 proc. viso alkoholio“, – pranešė V. Karpuškienė.
Degtinė, spirituotas vynas ir stiprus alus ir nelegalūs gėrimai yra išskirtinai girtaujančių gėrimai. Silpną alų ir degtinę vartoja visos grupės. Natūralų vyną, sidrą, viskį, brendį dažniausiai vartoja progomis geriantys asmenys.
Išaugo alkoholio vartojimas baruose ir renginių metu.
„Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni. Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių per paskutinius 12 mėnesių nebuvo, iš tiesų yra daugiau. Bet, jei pažiūrėtume į tą grupę, kurie geria kiekvieną savaitę, kasdien arba 2-4 kartus per savaitę, tai tie epizodai nepasikeitė. Kaip dažnai nutikdavo, taip pat atsitinka ir dabar“, – kalbėjo V. Karpuškienė.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja doc. dr. Aušrytė Rastenienė sakė, kad, pagal statistiką, kiekvienais metais vis mažiau buvo tokių žmonių, kurie bandė nustoti vartoti alkoholį. O nelegalaus alkoholio perkama tiek pat, kiek ir anksčiau.
„Kaip vertina žmonės priemones, kurių ėmėsi Vyriausybė? <...> Praeitais metais blogiausiai vertinamas akcizo didinimas, labiausiai palankiai vertinamas amžiaus ribojimas ir reklamos draudimas“, – sakė A. Rastenienė.
Vis dėlto statistika rodo, kad alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83 proc. respondentų.
Tyrimo duomenimis, alkoholio įvežimas iš užsienio yra labai mažas. Tačiau daugiausiai įvežama iš Lenkijos, Latvijos. Didėja įvežamo alaus ir stipriųjų gėrimų kiekis.
Pasak Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjusio mokslininko Algirdo Bartkaus, daugiausia neigiamo vertinimo susilaukė akcizo didinimas – skaičius siekia 32 proc.
„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Algirdas Bartkus.
Tyrimas buvo užsakytas Lietuvos verslo konfederacijos.