Pranešama, kad 39-erių metų Rusijos pilietė Žana Samsonova išties mirė nuo, anot jos mamos, „panašios į cholerą“ infekcijos. Vis tik kilo klausimų, ar moteris būtų mirusi, jeigu nebūtų nualinusi savo organizmo veganiška dieta. Dalis žmonių atkreipė dėmesį, kad tikroji moters išsekimo priežastis buvo valgymo sutrikimas, veikiausiai anoreksija, ir veganizmas čia niekuo dėtas.
Ar veganizmas išties yra pavojingas? O gal netgi verta atsisakyti mėsos – juk kalbama, kad tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Apie tai portalui „Delfi“ sutiko pakomentuoti biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta, savo požiūrį į tai plačiau išdėstęs ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Pritrūksta maistinių medžiagų
Specialistas pripažino, kad besilaikančių veganiškos mitybos principų išties tyko tam tikri pavojai.
„Veganams reikėtų pagalvoti apie vitaminą D. Jo trūkumui, nors jis stebimas ir pas visavalgius, tačiau veganai yra tam jautresni.
Taip pat reikėtų pagalvoti apie pilnaverčių baltymų vartojimą. Faktas, kad baltymų galima gauti iš skirtingų vaisių, riešutų, grūdų ir taip toliau, tačiau tie baltymai dažniausiai skiriasi savo aminorūgščių kiekiu ir tokių aminorūgščių, kaip leucinas, kurių yra mėsoje, biologinė vertė dažniausiai yra žemesnė. Pilnaverčių baltymų protingas veganas gali gauti, pvz., iš juodųjų pupelių ir pan.“, – nurodė A. Sujeta.
Pastebėta ir tai, kad veganai dažniau patiria kaulų lūžius nei visavalgiai.
„Tai gali būti siejama su mažesne raumenų mase, mažesniu kreatino kiekiu raumenyse. Bet, kodėl veganų kaulai trapesni, tiksliai vėlgi kol kas niekas nežino, nes tai stebima ir pas tuos, kurie, maitindamiesi veganiškai, gauna visų būtinų medžiagų“, – teigė pašnekovas.
Ne paslaptis, kad veganams paprastai trūksta ir omega-3 riebalų rūgščių bei vitamino B12. Dėl to atsisakantiems gyvūninės kilmės produktų reikėtų vartoti atitinkamus papildus. Juos turėtų skirti gydytojas.
„Aklai pirkti ir vartoti nėra prasmės, nes daug kas nėra tinkama veganams“, – įspėjo A. Sujeta.
Netinkamai maitinantis ir atsisakius mėsos trūksta ir geležies.
„Būna, žmonės „nušvinta“: „Nevalgau mėsos, bet geležies kiekis puikus, feritinas aukštas, hemoglobinas geras!“ Bet geležies pokytis gali atsirasti tik po pusės metų, kai jau bus išsemtos organizmo atsargos, atsiras B grupės vitaminų trūkumas ir tada jau „plaukiosi“ palei žemę, nes bus žemas hemoglobino lygis ir nieko nebenorėsi daryti“, – aiškino A. Sujeta.
Į gretas įsilieja ir turintys problemų
Anot pašnekovo, ne tik veganizmas, bet ir bet kokia kita ekstremali mitybos strategija, pvz., ketodieta dieta, kurios propaguotojai atvirkščiai – valgo daug mėsos, gali būti pavojinga, jeigu žmogus nesugeba adekvačiai pagal ją maitintis.
Pastebėta, kad tarp besirenkančių įvairias ekstremalias mitybos strategijas neretai pasitaiko žmonių, turinčių įvairių psichikos sutrikimų, pvz., ortoreksiją – perdėtą rūpinimąsi savo kūno išvaizda, nervinę anoreksiją, bulimiją, depresiją, bipolinį sutrikimą ir taip toliau.
„Veganai statistiškai dažniau turi polinkį į depresiją, bet niekas nežino, kodėl, šiuo metu vyksta daug tyrimų, – paaiškino A. Sujeta, pridūręs: – Kai mes po ta pačia skraiste pakišame žmones su psichiniais sutrikimais, atrodo, kad veganizmas yra labai baisus, bet iš tikrųjų taip nėra. Žmogaus sąmoningumas turėtų būti pirmoje vietoje ir ta moteris, kurios mirtį portalai aprašė, nemirė nuo bananų valgymo. Ji tiesiog badavo ir sekino savo organizmą, imuninė sistema nesugebėjo susitvarkyti su kažkokia infekcija ar virusu ir taip atsitiko“.
Tiesa, vienai žmonių grupei veganiška mityba tikrai netinka. A. Sujeta sakė, kad ypač pavojinga vien veganiškai maitinti vaikus.
„Vaikai yra labai jautrūs maistinių medžiagų trūkumui. Galvos smegenų vystymuisi yra kritiškai svarbus omega-3 riebalų rūgščių pakankamas užtikrinimas. Angliavandenių jie gauna iš tos mitybos, bet klaiku, jeigu trūksta baltymų, omega-3 riebalų rūgščių.
Jeigu žmogus nėra mokslų daktaras, dietologas ar nesikonsultuoja su tais specialistais, padaro klaidas, kurios pastebimos per vėlai ir gali kainuoti žmogaus sveikatą“, – pasekmes įvardijo „Delfi“ pašnekovas.
Vien pakeitęs mitybą planetos neišgelbės
Dažnai prie veganiškos mitybos pereinama dėl etinių priežasčių – meilės gyvūnams. Be to, mėgstama akcentuoti, kad raudona mėsa ir kiti gyvuliniai produktai išskiria didelį anglies dvideginio (CO2) kiekį, tad esą jos atsisakydami padedame išsaugoti planetą.
A. Sujeta sako, kad nėra viska vien juoda–balta ir pataria plačiau pasidomėti, kaip yra iš tiesų.
„Pradėdami veganiškai maitintis Žemės mes neišgelbėsime ir kažko smarkiai nepakeisime. Jeigu tos visos laumės ir atsivertę jogai galvoja, kad, pirkdami avokadą, kuris yra atskraidintas lėktuvu, labai kietai elgiasi, jie nepaskaičiuoja, kiek jį skraidinant yra išskiriama CO2 dujų.
Bet kuriam mąstančiam žmogui aišku, kad ir tos pačios Lietuvoje populiarios sojos vartojimas taip pat reikšmingai prisideda prie mūsų planetos ekologinės katastrofos.
Mes, žmonės, nuo pat kognityvinės evoliucijos esame linkę tikėti kažkokiais mitais. Iš dalies tai yra gerai, bet kita vertus atsiranda lengvatikių, kurie dėl interneto lengviau mobilizuojasi, negu prieš 100 metų, sukuria bendruomenes ir nesupranta, kad tai, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam“, – sakė A. Sujeta.
Gali būti ir naudinga sveikatai
Neretai teigiama, kad perėjus prie veganiškos dietos ir svoris nukrenta, ir aknė dingsta, kitos bėdos išnyksta. Tai gal vis tik šis mitybos būdas yra naudingas sveikatai?
A. Sujeta pritarė, kad išties veganiška mityba turi ir nemažai pliusų. Pradėjus maitintis veganiškai sumažėja diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat cholesterolis.
„Jeigu pradėjus veganiškai maitintis sumažėjo svoris, reikėtų pasižiūrėti, iš ko jis sumažėjo: ar iš raumeninės masės, ar iš riebalinio audinio. Iš pradžių gali mažėti riebalinis audinys, vėliau gali kentėti raumuo, nes mažėja kreatino (raumenyse) koncentracija, kai negaunama tos medžiagos iš mėsos“, – sakė pašnekovas.
Kartu specialistas pabrėžė: mėsa mėsai nelygu. Pvz., rūkyta mėsa yra didelis blogis. Tad nenuostabu, kad nustoję ją valgyti automatiškai žmonės tampa sveikesni.
„Normalu ir, kad gavus daugiau oksidantų, kurių yra skirtinguose vaisiuose, daržovėse, uogose, pasijunti geriau. Be oksidantų uogose yra polifenolių, kitų naudingų medžiagų. Gauname kvercetino, su tamsiomis uogomis, ypatingai mėlynėmis, gauname medžiagų, kurios apskritai mažina uždegimą.
Bet, jeigu pereitumėte nuo prastos prie subalansuotos mitybos, gautumėte lygiai tą patį efektą, vartodami mėsą, pakankamai daug daržovių, uogų. Nebūtina eiti į ekstremalumą“, – sakė A. Sujeta.
Specialistas pridūrė, kad ir badaudamas žmogus numeta svorio, taip susitvarko įvairios problemos.
„Badaujant kūnas įeina į optimizacijos procesą, negavęs kalorijų susireguliuoja visus savo ritmus, pailsi žarnynas ir žarnyno mikroflora, po to gavusi reikalingų prebiotikų, pvz., skaidulinių medžiagų, irgi puikiausiai atsikuria. O žarnyno mikrobiota yra labai svarbi visam mūsų organizmui tinkamai funkcionuoti“, – sakė A. Sujeta.
Kiek mums reikia mėsos?
Kaip minėta, mėsos suvartojimą irgi reikėtų riboti. Tad kiek reikėtų žmogui per savaitę jos suvalgyti?
A. Sujeta sakė, kad tai priklauso nuo žmogaus individualių savybių, nuo to, ar jis sportuoja. Taip pat tai lemia ir lytis.
„Vyrams reikia daugiau baltymų ir mėsą galima vartoti kone kasdien, gali būti ir 4–5 dienos per savaitę, jeigu reikia raumeninės masės. Viskas su tuo gerai. Viena sveikiausių dietų pasaulyje yra sena gera Viduržemio jūros dieta, taip pat yra lanksti vegetariška dieta, kur kažkiek suvartojama mėsos komponentų.
Jeigu žmogus nėra fanatikas ir kartas nuo karto vartoja žuvį, kiaušinius, jam mėsos nebūtina vartoti, nes jis gauna baltymų iš šitų produktų. Bet, jeigu žmogus nevartoja mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, tada atsiranda bėda, kuriai spręsti dažniausiai pasirenkama maisto papildų pagalba“, – teigė pašnekovas.
Biomedicinos mokslų daktaras A. Sujeta norintiems plačiau sužinoti apie veganišką mitybą, siūlė susipažinti su šiais moksliniais tyrimais:
1. Jensen CF. Vitamin B12 levels in children and adolescents on plant-based diets: a systematic review and meta-analysis. Nutr Rev. 2023 Jul 10;81(8):951–966. doi: 10.1093/nutrit/nuac096. PMID: 36413044.
2. Pohl A, Schünemann F, Bersiner K, Gehlert S. The Impact of Vegan and Vegetarian Diets on Physical Performance and Molecular Signaling in Skeletal Muscle. Nutrients. 2021 Oct 29;13(11):3884. doi: 10.3390/nu13113884. PMID: 34836139; PMCID: PMC8623732.
3. O'Keefe JH, O'Keefe EL, Lavie CJ, Cordain L. Debunking the vegan myth: The case for a plant-forward omnivorous whole-foods diet. Prog Cardiovasc Dis. 2022 Sep-Oct;74:2–8. doi: 10.1016/j.pcad.2022.08.001. Epub 2022 Aug 6. PMID: 35944662.
4. Key TJ, Papier K, Tong TYN. Plant-based diets and long-term health: findings from the EPIC-Oxford study. Proc Nutr Soc. 2022 May;81(2):190-198. doi: 10.1017/S0029665121003748. Epub 2021 Oct 27. PMID: 35934687; PMCID: PMC7613518.
5. Kiely ME. Risks and benefits of vegan and vegetarian diets in children. Proc Nutr Soc. 2021 May;80(2):159-164. doi: 10.1017/S002966512100001X. Epub 2021 Jan 28. PMID: 33504371.
6. Tong, T.Y.N., Appleby, P.N., Armstrong, M.E.G. et al. Vegetarian and vegan diets and risks of total and site-specific fractures: results from the prospective EPIC-Oxford study. BMC Med 18, 353 (2020).
7. Tong Tammy Y N, Appleby Paul N, Bradbury Kathryn E, Perez-Cornago Aurora, Travis Ruth C, Clarke Robert et al. Risks of ischaemic heart disease and stroke in meat eaters, fish eaters, and vegetarians over 18 years of follow-up: results from the prospective EPIC-Oxford study BMJ (2019).
8. Timothy J Key, Paul N Appleby, Francesca L Crowe, Kathryn E Bradbury, Julie A Schmidt, Ruth C Travis, Cancer in British vegetarians: updated analyses of 4998 incident cancers in a cohort of 32,491 meat eaters, 8612 fish eaters, 18,298 vegetarians, and 2246 vegans, The American Journal of Clinical Nutrition, Volume 100, Issue suppl_1, July 2014, Pages 378S–385S