Probleminis alkoholio vartojimas vadinamas ir kitaip – piktnaudžiavimu alkoholiu, priklausomybe nuo alkoholio, pripratimu prie alkoholio, alkoholizmu. Tarp probleminio alkoholio vartojimo išsivystymo rizikos veiksnių yra ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu šeimoje, psichikos sveikatos problemos, alkoholio vartojimo pradžia jauname amžiuje.
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti įvairias sveikatos problemas, pavyzdžiui, širdies ligas. Su probleminiu alkoholio vartojimu susiduriantiems asmenims reikėtų kreiptis pagalbos į medikus.
Apie probleminio alkoholio vartojimo rizikos grupėje esančius asmenis, dažniausiai pasitaikančius šios problemos simptomus, gydymą ir kitus su tuo susijusius dalykus pasakoja medicalnewstoday.com.
Kas yra probleminis alkoholio vartojimas?
Probleminis alkoholio vartojimas – tai pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Tai taip pat nesugebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo – netgi tada, kai jis neigiamai paveikia žmogaus gyvenimą. Alkoholį vartojančiam asmeniui gali išsivystyti tolerancija šiai medžiagai, o mėgindamas atsisakyti alkoholio jis gali patirti abstinencijos simptomus.
Bendri probleminio alkoholio vartojimo apibrėžimai:
Saikingas alkoholio vartojimas
Moterims: vienas gėrimas per dieną ar mažiau.
Vyrams: du gėrimai per dieną ar mažiau.
Piktnaudžiavimas alkoholiu
Moterims: trys gėrimai per dieną ar daugiau ARBA daugiau nei septyni gėrimai per savaitę.
Vyrams: keturi gėrimai per dieną ar daugiau ARBA daugiau nei 14 gėrimų per savaitę.
Besaikis alkoholio vartojimas (išgertuvės)
Moterims: daugiau nei keturi gėrimai per dvi valandas.
Vyrams: daugiau nei penki gėrimai per dvi valandas.
Piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmės
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali neigiamai paveikti sveikatą, gyvenimo kokybę ir santykius su kitais žmonėmis.
Neigiamos piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmės gali būti:
• traumos ir sužalojimai (pavyzdžiui, kritimai, nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, transporto priemonių avarijos);
• smurtas;
• lėtinės ligos (pavyzdžiui, kepenų cirozė, demencija, širdies ligos);
• vėžys (pavyzdžiui, krūties, žarnyno, kepenų);
• rizikingas seksualinis elgesys;
• darbo ar mokslo užsiėmimų praleidinėjimas;
• neigiamos nėštumo pasekmės (pavyzdžiui, vaisiaus alkoholinis sindromas).
Piktnaudžiavimo alkoholiu simptomai ir diagnozė
Dėl apsinuodijimo alkoholiu sulėtėja kalba ir refleksai, tampa sunkiau susikaupti, prastėja atmintis, darosi sudėtingiau priimti sprendimus. Besikartojantis gausus alkoholio vartojimas gali reikšti, kad piktnaudžiaujama alkoholiu.
Dažniausiai pasitaikantys probleminio alkoholio vartojimo ženklai:
• noras liautis gerti, tačiau nesugebėjimas to padaryti;
• piktnaudžiavimo alkoholiu masto slėpimas, siekiant apsaugoti šį įprotį;
• piktnaudžiavimo alkoholiu problemos masto neigimas;
• energijos nuo darbo, šeimos ir socialinio gyvenimo nukreipimas į alkoholio vartojimą;
• nerimas, apimantis tais atvejais, kai gali nebūti prieigos prie alkoholio;
• pavojingas elgesys (pavyzdžiui, vairavimas išgėrus);
• sutrikusi kalba ir prasta koordinacija;
• sutrikęs mąstymas ir atmintis.
Probleminio alkoholio vartojimo sunkumas nustatomas pagal tai, kiek simptomų pasireiškia.
Lengvas AUD: nuo dviejų iki trijų simptomų.
Vidutinis AUD: nuo keturių iki penkių simptomų.
Sunkus AUD: šeši ir daugiau simptomų.
Diagnozė
Kad įvertintų asmens simptomus ir nuspręstų, ar jam galima diagnozuoti probleminį alkoholio vartojimą, sveikatos priežiūros specialistas užduoda tam tikrus klausimus. Specialistas siekia nustatyti alkoholio vartojimo poveikį elgesiui ir fizines jo pasekmes.
Kai kurie specialistų užduodami klausimai apie simptomus gali būti tokie:
• Ar pasitaiko, kad alkoholį vartojate ilgiau, nei ketinote?
• Ar yra buvę taip, kad nepajėgėte sumažinti vartojamo alkoholio kiekio arba liautis gerti?
• Ar pavartojus alkoholio būna bloga?
• Ar kartais noras išgerti būna didesnis už viską?
• Ar alkoholio vartojimas trukdo darbui, mokslams arba šeimyniniam gyvenimui?
• Ar teko po alkoholio vartojimo įsitraukti į rizikingas veiklas (pavyzdžiui, nesaugų seksą, vairavimą apsvaigus)?
• Ar ir toliau geriate, nors alkoholis sukelia kitų sveikatos problemų (pavyzdžiui, nerimą, depresiją)?
• Ar tam, kad pajustumėte norimą poveikį, jums reikia išgerti vis daugiau?
• Ar išblėsus alkoholio poveikiui jums pasireiškia abstinencijos simptomai? (pavyzdžiui, miego sutrikimai, drebulys, pykinimas, prakaitavimas)?
Tokio pobūdžio apklausos įtraukimas į reguliarius apsilankymus pas gydytoją gali padėti nustatyti ankstyvą diagnozę.
Kuo pavojingas piktnaudžiavimas alkoholiu?
Probleminio alkoholio vartojimo išsivystymo rizika priklauso nuo to, kiek daug, kaip greitai ir kaip dažnai asmuo vartoja alkoholį.
Riziką gali padidinti ir kiti veiksniai. Tai gali būti:
• Išgertuvės: didelio kiekio alkoholio suvartojimas per trumpą laiką.
• Gausus alkoholio vartojimas: nuolatinis gėrimas, trunkantis ilgą laiką.
• Alkoholio vartojimo pradžia jauname amžiuje (iki 15 metų): ši rizika moterims didesnė nei vyrams.
• Ankstesnis poktnaudžiavimas alkoholiu šeimoje: genetika taip pat gali daryti įtaką.
• Psichikos sveikatos problemos: tai apima depresiją, potrauminio streso sindromą (PTSD), aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), šizofreniją, bipolinį afektinį sutrikimą (maniakinę depresiją). Probleminio alkoholio vartojimo išsivystymo riziką gali padidinti ir vaikystėje patirtos traumos.
• Socialinė ir kultūrinė įtaka: tai apima draugų daromą spaudimą arba atvejus, kai pavyzdžiu laikomas asmuo yra linkęs gausiai vartoti alkoholį.