Profesorė paaiškino, ką apie žarnyno būklę sako gausus bezdėjimas ir pasišalinusių dujų kvapas

Vieni lietuviškų obuolių sezonu džiaugiasi juos valgydami dubenimis, kitiems gi ir vienas raudonšonis pilve užkuria tokią pirtį, kad nėra kur dėtis. Kada pilvo pūtimas yra natūralus suvartoto maisto fermentacijos procesas, o kada gali indikuoti tam tikras žarnyno ligas? Kodėl kartais dujos būna bekvapės, o kartais nuo jų net akis graužia?

Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto profesorė, žmogaus fiziologijos dėstytoja Vaiva Hendrixson pažymėjo, kad dažniausiai dėl žarnyno dujų nerimauti nereikėtų. Jos susidaro žarnų turinyje vykstant cheminėms reakcijoms.

„Sakyčiau, tai – ne problema, bet būtinybė, antraip negalėtume išgyventi“, – sakė V. Hendrixson. Išsivysčiusiose visuomenėse viešas bezdėjimas yra socialiai nepriimtinas elgesys, apie kurį drovu net kalbėti, tačiau fiziologiškai jis absoliučiai natūralus ir neišvengiamas.

Žarnyno dujas sudaro tiek išorinės (įrytas oras), tiek vidinės kilmės (susidariusios virškinimo trakte) dujos. Išorinės dujos nuryjamos valgant ar geriant, o endogeninės dujos susidaro kaip produktas virškinant kai kurias maisto rūšis ar nevisiškai suvirškinant įprastinį maistą.

„Akademiškai tariant, paliečiame du dalykus – probiotikus ir prebiotikus. Probiotikai – tai gyvosios, vadinamosios, gerosios bakterijos, įsikūrusios žmogaus žarnyne, kuriame svarbu palaikyti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Probiotiniais mikroorganizmais laikomos, pavyzdžiui, laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos. Jos labai svarbios sveikai žarnyno mikroflorai ir žmogaus sveikatai. Mityba yra svarbiausias veiksnys probiotikams išgyventi ir čia svarbus vaidmuo tenka prebiotikams, kas iš esmės yra skaidulinės medžiagos, ypač netirpios skaidulos. Jų gausu vaisiuose, uogose, daržovėse, sėklose, grūduose ir t.t.“, – pasakojo profesorė.