Į visus šiuos skaitytojų klausimus sutiko atsakyti Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius. Be to, profesorius papasakojo, kad kai kuriais atvejais apie padidėjusį cholesterolį galima sužinoti ir iš tam tikrų fizinių požymių, kurie matomi odoje arba akyse.

Taigi, kas gresia, jeigu padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje? Anot profesoriaus, padidėjusi cholesterolio koncentracija (kaip ir rūkymas, padidintas arterinis kraujospūdis) yra didysis koreguojamas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnys. Jeigu cholesterolio kiekio nekoreguosi, gresia aterosklerotinės širdies ligos išsivystymas. Tai pasaulyje lemia 85 proc. visų 18,6 milijonų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).

„Koks turėtų būti normalus cholesterolis?“ – tokį klausimą uždavė skaitytoja Vita.

Į tai profesorius R. Kubilius atsakė: „Kalbant apie cholesterolio normą, būtina pabrėžti lipidogramos (cholesterolio sudėtinių dalių paletės), susidedančią iš atskirų frakcijų: bendrojo cholesterolio, mažo tankio („blogojo“), didelio tankio („gerojo“) cholesterolio ir trigliceridų koncentracijų, svarbą.

Didžiausią prognostinę vertę ŠKL išsivystymui arba jos stabilizavimui, sergantiems širdies ir kraujagyslių liga, turi mažo tanko cholesterolio koncentracija. Jos vertė priklauso nuo paciento būklės. Kai ją vertiname iš pažiūros sveikiems asmenims, siekiant apsaugoti nuo ŠKL išsivystymo, „blogojo“ (MTL) cholesterolio vertė turėtų būti < 2,6 mmol/l, o pacientams, sergantiems ŠKL (įskaitant turinčius didžiųjų ŠKL rizikos veiksnių derinį, šeiminį paveldėjimą) ar sirgusiems ūminiu miokardo infarktu, MTL-C vertė turėtų siekti atitinkamai < 1,8 mmol/l ir mažiau nei 1,4 mmol/l.

Taigi, vienos cholesterolio normos nėra. Širdies ir kraujagyslių ligos riziką galime pakeisti, kol dar nesergame, tačiau ja susirgus pacientas įgyja didelę ar labai didelę riziką, išliekančią iki pat gyvenimo pabaigos“, – įspėjo profesorius.

Jis taip pat pabrėžė, kad bendrojo cholesterolio vertės nauda yra tik orientacinė ir ŠKL rizikos valdymui šiuo rodikliu nesinaudojama.

„Beje, sergantiems cukriniu diabetu dažniausiai būna padidėjusi kita cholesterolio frakcija – trigliceridų koncentracija (mažesnė nei 1,7 mmol/l siejama su mažesne rizika). Todėl šio rodiklio sekimas šiems pacientams yra toks pat svarbus, kaip ir blogojo cholesterolio koncentracija“, – paaiškino profesorius R. Kubilius.

Keli skaitytojai teiravosi ir to, ar maistas galėtų padėti sureguliuoti cholesterolį. Jei taip, tai koks.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)