Todėl Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis pranešime žiniasklaidai perspėja: ypač dažnas tokių ligų sukėlėjas – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis. Per didelis jo kiekis gali užblokuoti kraujagysles ir taip padidinti infarkto ar insulto pavojų, tačiau, norint išvengti šios rizikos, reikėtų pradėti keisti gyvenimo būdą.
Siūlo auksinę taisyklę
Nors aukštas cholesterolis kelia nemažą pavojų, mažais kiekiais jis nėra žalingas, o būtinas tinkamai ląstelių veiklai. Apie tai kalbantis prof. P. Šerpytis priduria: „Ši medžiaga gaminama kepenyse ir kraujo paskirstoma po visą organizmą. Tuomet ląstelės jį pasiima, tačiau perteklių kaupia. Jei toks perviršis nebegrąžinamas į kepenis ir nebesuskaidomas, cholesterolis gausiai susikoncentruoja kraujyje.“
„Tačiau įtakos tam turi ir genai. Aukštas cholesterolis gali būti paveldimas, todėl reiktų dažniau tikrinti jo kiekį kraujyje ir ypač, jei šeimoje buvo miokardo infarkto, insulto, staigios mirties atvejų. Lietuvoje nuo 2006-ųjų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Todėl reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų atlikti kraujo tyrimų, nustatytų bendrą cholesterolio kiekį ir, jei šis yra padidėjęs, ištirtų dar detaliau. Tai ypač aktualu 40–55 metų vyrų ir 50–65 metų moterų pacientų grupėms. Visgi pastebime, kad, patiriant daugiau streso, rečiau judant, visur skubant, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja“, – pabrėžia prof. P. Šerpytis.
Mediko teigimu, būtent dėl netinkamo gyvenimo būdo aukštas cholesterolis pacientus kamuoja dažniau, bet nemažai daliai žmonių šis sutrikimas yra paveldimas. Tik prof. P. Šerpytis atkreipia dėmesį – net ir tie, kuriems sveikatos problemas lėmė genai, turėtų gyventi sveikai: tinkamai maitintis, būti fiziškai aktyvūs, dėmesingai rūpintis savimi.
„Aukštą cholesterolį dažniausiai nulemia nutukimas, per didelis kiekis suvalgomo riebaus maisto, judėjimo stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas. Todėl privalome stebėti, kuo maitinamės, kokiais kiekiais, kiek suvartojame kalorijų. Išties vertėtų vadovautis auksine taisykle ir sumažinti sočiųjų bei augalinės kilmės riebalų. Vengti kiaulienos, raudonos mėsos, rinktis baltąją, atsisakyti miltinių patiekalų, cukrų, daugiau valgyti daržovių, žuvies“, – pataria sveikatos specialistas.
Išeičių yra
Užsiminęs apie netinkamo gyvenimo būdo daromą įtaką, nulemiančią didesnį cholesterolio kiekį kraujyje, prof. P. Šerpytis išskiria ir dar vieną svarbų rizikos veiksnį. Tai – cukrinis diabetas, kuris pavojingas tiek I, tiek II tipo. Tačiau, anot mediko, II tipo cukrinis diabetas neretai irgi yra netinkamos mitybos rezultatas, kurio atsiradimą lemia ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Pastebime, kad 20–25 proc. sergančiųjų širdies ligomis diagnozuotas ir II tipo diabetas. Ši liga taip pat skatina sklerozę, padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tačiau, jei pastarąjį susireguliuotume dar būdami jauni, infarkto riziką sumažintume šešis, o insulto – net dešimt kartų. Be to, užkirstume kelią ir širdies, inkstų funkcijos nepakankamumui. Taip pat padidėjusiam cholesteroliui“, – sako prof. P. Šerpytis.
Visgi jei šis sutrikimas yra nulemtas genų, vien sveikos gyvensenos pokyčių gali nepakakti. Tokiu atveju, pabrėžia medikas, būtini cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Vieni jų – statinai.
„Nesvarbu, aukštas cholesterolis yra nulemtas genų ar ne. Jei gydytojas paskiria šiuos vaistus, medikamentai vartojami visą gyvenimą. Be jų sutvarkyti organizmo funkcijų būtų neįmanoma. Tinkama mityba norimą rezultatą leidžia pasiekti tik iš dalies, tačiau užkirsti kelią širdies ligoms ir tikėtinoms komplikacijoms galima tik su statinais“, – tikina sveikatos ekspertas.
Prevencija – būtina
Nors aukštas cholesterolis pacientus lydi visą gyvenimą, jis dar nėra ŠKL sukeliamos didžiausios rizikos nuosprendis. Todėl norinčius išvengti galimų pavojų prof. P. Šerpytis ragina būti ypač budrius.
„Cholesterolio kiekį kraujyje sekti būtina nuolatos. Ne tik dalyvauti minėtoje prevencinėje programoje, bet ir periodiškai konsultuotis su gydytojais, specialistais. Ypač svarbu reguliarius tyrimus pradėti kuo anksčiau, jau sulaukus 40 metų. Tačiau vertėtų tirtis ne tik patiems, bet ir išsiaiškinti, ar šio sutrikimo neturi artimieji. Taip bus sužinoma apie genetiškai paveldimą aukštą cholesterolį“, – teigia gydytojas.
Gerų žinių, pasak prof. P. Šerpyčio, pacientams turi mokslininkai, kurie nuolatos stengiasi rasti būdų, kaip sumažinti itin skaudžius ŠKL sukeliamus padarinius.
„Mokslas sparčiai vystosi, genų inžinerija progresuoja, randasi daugybė kitų metodų, kurie leidžia mums padėti besiskundžiantiems aukštu cholesteroliu. Šiandien turime patikimų medikamentinių priemonių, taikome ir dietą, terapiją, vis prieidami prie sudėtingesnių gydymo metodų. Tačiau iki to laiko didžiausi mūsų pagalbininkai esame patys. Laiku pasirūpinę savimi galėsime būti ramūs dėl savo sveikatos, kurią saugoti šiandien ypač svarbu“, – reziumuoja prof. P. Šerpytis.