„FaceApp“ – dirbtinio intelekto nuotraukų redagavimo programa, parodanti, kaip atrodysite senatvėje, koks būtumėte vaikas ar kaip atrodytumėte kitos lyties kailyje (svarbu – rusų sukurta programėlė galimai renka jūsų asmeninius duomenis ir saugo jūsų nuotraukas reklamai ar kitiems tikslams).
Nors buvo pristatyta dar 2017 metais, programėlė tokio didelio socialinės žiniasklaidos susidomėjimo sulaukė tik dabar. Pasendintas savo nuotraukas internete parodė tokios garsenybės kaip Gordonas Ramsay, Drake‘as ir vaikinų grupės „Jonas Brothers“ nariai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip viso labai smagus laisvalaikio praleidimo būdas, programėlė gali turėti nemenką psichologinį poveikį – tiek teigiamą, tiek neigiamą.
Norėdami apie tai sužinoti daugiau, „Business Insider“ žurnalistai kalbino Mičigano universiteto profesorių psichologą Williamą Chopiką, kuris pareiškė, jog programėlės siūlomas filtras gali būti visai naudingas susitaikant su pačiu senėjimo faktu, bet, kaip ir iš esmės visa socialinė žiniasklaida, skatina vartotojų tuštybę.
„Visi be išimties žmonės dega noru apie save sužinoti kuo daugiau. Gyvenimas – neprognozuojamas, tad bet kokia informacija, padedanti bent akies krašteliu pamatyti, kas galbūt mūsų laukia ateityje, yra naudinga“, – teigia profesorius.
Nepaisant to, jog filtras pasendina, iš tikrųjų jis veikia labai pozityviai ir leidžia teigiamai pažvelgti į tai, kas neišvengiama – senatvę. „Taigi, psichologine prasme tai gana ironiškas eksperimentas. Seni žmonės egzistuoja, neišvengiamai pasensime visi, tačiau pasižiūrėkite, koks aš dabar, ir kaip atrodysiu. Visgi programėlė akcentuoja tai, kas yra dabar – šiuo atveju jaunystę“, – komentuoja ekspertas.
Nors šis filtras ir perša mintį, kad pasenti nenori niekas, anot W. Chopiko, programėlė gali turėti ir teigiamą poveikį. „Kita vertus, ji tarsi normalizuoja faktą, kad senstame visi, o tai prisideda prie garbaus amžiaus žmones lydinčios stigmos eliminavimo. Kaip ten bebūtų, ši programėlė – visomis prasmėmis dviprasmiškas reikalas“, – konstatuoja W. Chopikas.
Nepriklausomai nuo to, ką programėle besinaudojantieji galvoja apie senėjimą, W. Chopikas viliasi, kad jų gyvenimo saulėlydis bus geresnis, nei jie galvoja: „FaceApp“ parodo, kaip senatvėje atrodys konkretus žmogus, bet programėlė neparodo, kaip jis tada jausis, kaip jį priims aplinkiniai ir jis pats. Tyrimai atskleidžia, kad visi šie dalykai bėgant metams tik gerėja“.
„FaceApp“ kontekste verta paminėti 2013 metais atliktą tyrimą. Tyrimo metu koledžo studentams buvo parodytos vyresnės jų pačių versijos nuotraukos pavidalu ir paprašyta pažaisti nesudėtingą žaidimą; be to, jiems leista jame sukčiauti. Studentai, kuriems buvo parodyta, kaip jie atrodys po 20 metų, net 74 proc. mažiau buvo linkę sukčiauti, o tai reiškia, kad, geriau įsisąmoninę, jog senstate, žmonės stengiasi nepriimti blogų sprendimų.
Straipsnio autorius, panoręs geriau suprasti save ir programėlės efektą, taip pat išbandė „FaceApp“, ir rezultatas jį išgąsdino – 23 metų vyro veidas drastiškai pasikeitė: „Nuotraukos detalumas mane beveik įtikino. Pamačiau prie akių vadinamąsias žąsų kojeles, pražilusius plaukus, raudonesnį veidą, plonesnes lūpas ir retesnius antakius, nukarusius ausų spenelius, daugybę raukšlių. Bičiulis mestelėjo, kad atrodau kaip ragana. Deja, bet negalėjau nesutikti“.