UAB „Norfos vaistinė“ vaistininkė – vedėja Giedrė Stankevičiūtė portalui „Delfi“ pasakojo, kad saulė dabar yra netgi pavojingesnė, nei prieš pusšimtį metų – jos aktyvumas yra gerokai padidėjęs.
Magnetinių audrų poveikį jaučia daugiau nei pusė
Ne vienas yra girdėjęs ir apie saulės arba magnetines audras. Dažnas ir pajutęs jų poveikį.
„Daugiau nei 50 proc. žmonių jaučia Saulės (magnetines) audras. Tą tikrai pastebime ir vaistinėje, padidėjus nusiskundimams padidintu kraujospūdžiu, širdies sutrikimais, nerimu, sutrikusiu miegu.
Magnetinės audros itin veikia kardiologinius ligonius, besiskundžiančius migrena, nėščias moteris. Bloga savijauta skundžiamasi jau pora dienų prieš magnetinę audrą. Dėl jų suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, insulto ir infarkto rizika“, – įspėjo G. Stankevičiūtė.
Siaučiant magnetinėms audroms, „Delfi“ pašnekovė rekomendavo vengti didesnio fizinio krūvio, stresinių situacijų, sergantiems kardiologinėmis ligomis nepamišti aspirino ar kitų paskirtų preparatų kraujo skystinimui.
Jaučiantiems nervinę įtampą tuo metu tikrai pravers raminančios žolinės arbatos: melisos, valerijonų ar jų mišiniai, augalinės kilmės nervinę įtampą mažinančios tabletės. Vakare vaistininkė patarė išgerti magnio preparatų. Taip pat ji akcentavo, kad be galo svarbu užtikrinti pakankamą skysčių, vandens suvartojimą.
Tai, kad magnetinės audros gali sutrikdyti kai kurių žmonių sveikatą, yra minėjęs ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologas daktaras Mykolas Biliukas.
„Mes atlikome savo tyrimus, patikrinome, kaip sunkiau sergantys pacientai su miokardo infarktais jaučiasi, kaip vartoja vaistus ir pastebėjome, kad, jeigu jie yra bendro sunkaus stovio, tai vaistų vartojimą smarkiai suintensyvina: prieš magnetinę audrą padidėja tablečių, konkrečiai – nitroglicerino, suvartojamumas 1,5 karto, per magnetinę audrą – 7 kartus virš vidurkio, kitą dieną po magnetinės audros 5 kartus viršija įprastą foną, po to – 2,6, o trečią dieną tai praeina.
Žmonės be reikalo nitroglicerino negeria, patys nežinodami, kodėl jį geria. O geria jį dėl to, kad suintensyvėja skausmai krūtinėje“, – LNK laidai yra pasakojęs M. Biliukas.
Kam saulė pavojingiausia?
Kalbėdama apie saulės neigiamą poveikį, G. Stankevičiūtė sakė, kad ji pavojingiausia vaikams iki 4 metų, nes jų organizmas sunkiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Taip pat saulė pavojinga vyresniems nei 75 metų senjorams – jiems itin pavojingas skysčių netekimas, dėl ko kyla didesnės insulto ir infarkto rizikos. Per intensyvios saulės reikėtų pasisaugoti ir žmonėms, sergantiems kardiologinėmis, onkologinėmis, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu.
„Karščius itin sunkiai pakelia ir antsvorio turintys, sunkų fizinį darbą dirbantys, mažai skysčių vartojantys žmonės“, – teigė vaistininkė.
Bet ką gi tokio blogo saulė gali padaryti?
„Nors pasirodžiusi saulė ir džiugina mus, tačiau sveikatai ji gali padaryti nemažai žalos. Ultravioletinė (UV) spinduliuotė turi didelę įtaką kai kurių ligų atsiradimui ir vystymuisi: kataraktos, kitų akių ligų, odos vėžio.
Ji taip pat atsakinga už priešlaikinį senėjimą bei odos nudegimus. Stipriai nudegus gali atsirasti pūslių, oda tampa itin skausminga, pradedama luptis.
Dėl saulės spindulių poveikio pasireiškia ir priešlaikinis senėjimas – oda praranda elatingumą, tampa raukšlėta. UV spinduliuotė taip pat gali slopinti imunitetą, mažinti vakcinų veiksmingumą, padidinti bakterinių, grybelinių, virusinių infekcijų riziką.
Didžiausią pavojų kelia UV spindulių provokuojami onkologiniai procesai: jie sukelia 65 proc. melanomos ir 90 proc. nepiktybinių odos onkologinių susirgimų“, – sakė G. Stankevičiūtė.
Ką daryti, kai ištinka saulės smūgis?
Vienas pavojingiausių dalykų, kurie gali ištikti saulėtą dieną – saulės arba šilumos smūgis.
„Saulės (šilumos) smūgis pasireiškia pakilusia kūno temperatūra (kartais ir iki 40 laipsnių), galvos skausmu bei svaigimu, padidėjusiu pulsu, troškuliu, paraudusia karšta oda. Taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, sunkus orientavimasis aplinkoje, būdingas mieguistumas, gali būti net ir sąmonės netekimas. Tai yra pagrindiniai simptomai, padedantys atskirti šilumos smūgį nuo peršalimo ar virusinės infekcijos“, – paaiškino G. Stankevičiūtė.
Anot vaistininkės, minėtoji būklė yra pavojinga gyvybei, tad pagalbą saulės smūgio ištiktam asmeniniui būtina pradėti teikti nedelsiant.
„Laukiant iškviestos greitosios pagalbos, turime nukentėjusį žmogų perkelti į vėsią patalpą ar pavėsį ir bandyti sumažinti kūno temperatūrą šlapiu audiniu ar ledukais, suvyniotais į rankšluostį. Jei žmogus sąmoningas – mažais gurkšneliais girdyti vandeniu“, – patarė „Delfi“ pašnekovė.
Apsaugos nuo saulės būdai
O kaip apskritai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio?
Visų pirma vaistininkė patarė vengti tiesioginės saulės nuo 11 iki 15 val., nes tuo metu ji būna pati aktyviausia ir tuo pačiu pavojingiausia.
Akis nuo neigiamo poveikio saugo akiniai nuo saulės, galvą – galvos uždangalai: skarelės, skrybelės, kepurės. Tačiau svarbiausia nepamišti apsaugoti odos. Vaistinėse yra daugybė kremų nuo saulės, tad kaip išsrinkti tinkamą?
Pašnekovė patarė atkreipti dėmesį į ant pakuotės nurodyto SPF skaičių, žymintį apsaugą nuo saulės skleidžiamų UV spindulių. SPF gali būti 15, 30, 50, 100. Padauginus šį skaičių iš 10, sužinosite laiką minutėmis, kiek kremas bus veiksmingas. Pvz., SPF 50 odą saugos 500 minučių, po to kremą reikėtų teptis iš naujo.
„Yra 2 SPF kremų tipai: mineraliniai ir cheminiai. Mineraliniai SPF apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB, tad jie apsaugo ir nuo pro langą patenkančių spindulių. Mineraliniai SPF, kitaip nei cheminiai, nesusigeria į odą, o lieka ant jos ir atspindi spindulius. Jie yra saugesni ir rekomenduojami vaikams, nėščiosioms bei maitinančioms moterims.
Cheminiai SPF kremai, kurie labiau mėgstami dėl gero susigėrimo į odą, gali sukelti dirginimą, tad nerekomenduojami alergiškiems žmonėms. O mineralinį SPF kremą reikia teptis dažniau, kas kelias valandas.
Kaip bebūtų, kiekvienas gali išsirinkti sau tinkamą kremą pagal poreikius, odos tipą bei jautrumą, su kuo ilgesne veikimo trukme. Nenorintiems kremo, dabar yra ir kita patogi forma – purškiamos dulksnos. Svarbiausia nepamiršti naudoti apsaugos nuo saulės, kad ir kaip ji bedžiugintų“, – šyptelėjo G. Stankevičiūtė.
Vaistininkė pridūrė, kad debesuotą dieną UV spindulių poveikis beveik toks kaip ir saulėtą – iki 80 proc. saulės UV spindulių vis tiek prasiskverbia į odą. Tad apsauga reikalinga net ir nekaitinant tiesioginei saulei.
Karštomis dienomis ne mažiau svarbus yra skysčių vartojimas. Geriausiai atsigaivinti tinka paprastas vanduo, negazuotas mineralinis vanduo, natūralios sultys, arbatos, bet alkoholio ar kofeino reikėtų vengti.
Ar saulės spindulių užtenka vitaminu D pasigaminti?
Bet grįžkime prie teigiamo saulės poveikio. Juk ji yra pagrindinis D vitamino šaltinis, nes jis sintezuojamas UV spindulių veikiamoje odoje.
„Tačiau vitamino D gamyba odoje priklauso nuo saulės spindulių kampo – jis turi būti daugiau nei 50 laipsnių horizonto atžvilgiu. Mūsų platumoje taip būna tik vasarą, nuo 10 iki 15 val. – kaip tik tuo metu, kai saulė pati kenksmingiausia“, – pastebėjo vaistininkė.
Anot jos, vitamino D sintezė prastėja su amžiumi, taip pat trūkumas gali atsirasti dėl kai kurių lėtinių ligų, medikamentų vartojimo. Be to, dažnas šiltuoju metų laiku nepraleidžiame viso laiko gryname ore, daug būname patalpose, tad vitamino D pasigaminti nėra iš kur. Taip susiduriame su situacija, kad dažnam žmogui vitamino D trūksta ir vasarą. Taigi, ką daryti?
„Geriausia rinktis maisto papildus, pagamintus aliejiniu pagrindu, nes vitaminas D tirpus riebaluose. Vitamino D maisto papildų dozės svyruoja nuo 1000 iki 4000 TV. Idealu būtų pasidaryti kraujo tyrimą, pagal kurį būtų skirta optimali dozė. Jei tyrimas nedarytas, vasarą rekomenduočiau rinktis palaikomąją 1000 TV dozę“, – patarė G. Stankevičiūtė.
Priminsime, kad šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, yra sakęs, kad vitamino D trūksta beveik visiems, rečiau trūksta kokių nors kitų vitaminų. Kadangi vitamino D nepavyks pakankamai gauti su maistu, anot mediko, naudinga jį gerti papildomai. Visą interviu su gydytoju V. Morozovu rasite čia.