Šeimos gydytoja pasakė, kokie produktai itin kelia kraujospūdį – suvartojimą reikia mažinti drastiškai

„Kaip įdomu, niekada nebūčiau pagalvojusi apie tokį ryšį!“ – nuostabos neslėpė dėl pastebimai padidėjusio kraujospūdžio šeimos gydytojos kabineto duris pravėrusi pacientė. Nors vaistus nuo arterinės hipertenzijos ji vartojo sąžiningai, jautė svaigimą ir mirgėjimą akyse, o sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas siekė 180–190 mmHg. Pokalbis su gydytoja padėjo identifikuoti tikėtiną išbalansuoto spaudimo kaltininką – produktą, kurį pacientė vartojo, norėdama atstatyti dėl karščių ir prakaitavimo organizme prarastus mikroelementus. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė įvardijo ir daugiau „tylių“ sureguliuoto kraujospūdžio priešų.

Sunerimusios pacientės gydytoja pirmiausia pasiteiravo, ar ji nėra sūraus maisto mėgėja. „Uoj, ne“, – išgirdo patikinimą. Be to, moteris užtikrino, kad ir mineralinio vandens nevartoja.

„Pokalbio pabaigoje, jau aptarus, kokius tyrimus atliksime – dėl inkstų veiklos, mikroelementus – pacientė sukluso. „Palaukit, aš vis paprakaituoju, tai periodiškai pavartoju mikroelementų tirpalo! Ir praėjusią savaitę taip buvo, ir šią būtent tą dieną, kai į vakarą pakilo kraujospūdis“, – svarstė moteris. Ir viskas tapo aišku“, – šyptelėjo medicinos centro „Antėja“ šeimos gydytoja.

Tą pačią savaitę jos kabinete dėl šoktelėjusio kraujospūdžio atsidūrė ir moteris, prastą nuotaiką taisiusi raugintais agurkėliais.

„Išvada akivaizdi – valgomoji druska, ypač didesnis jos kiekis – turi įtakos kraujospūdžiui“, – apibendrino J. Dūdienė. Ji pažymėjo, kad pacientai druskos suvartojimą dažniausiai sieja su maistu, kurį patys gamina. „Nededu daug druskos“, – tikina jie, tačiau nesusimąsto, kad druskos gausu įvairiuose užkandžiuose: traškučiuose, sūdytuose riešutuose, rūkytuose, vytintuose mėsos gaminiuose, brandintuose sūriuose ar mineraliniame vandenyje.