Nuo planuoto gydymo iki ekstremalių situacijų
Dalis pacientų į RVPL Priėmimo – skubios pagalbos skyrių atvyksta planuotai, turėdami neurologų, toksikologų ar kitų specialistų siuntimus, kai kurie – ir be siuntimų, savo ar artimųjų iniciatyva. Vis dėlto, nemaža dalis pacientų į ligoninę yra atvežami greitosios medicinos pagalbos, neretai – po labai ekstremalių, jaudinančių situacijų.
„Daug atvejų susiję su ūmiomis psichozėmis – tai gali būti ir pirmą kartą pasireiškusi psichozė, gali būti ir lėtinis susirgimas, jo paūmėjimas, kai ilgai dvejojama, vėluojama kreiptis pagalbos. Deja, bet jokia liga nesirenka patogaus laiko, todėl ūmūs psichikos sutrikimo simptomai pasireiškia pačiose netikėčiausiose vietose: žmonės atvežami iš oro uostų tiesiog pamiršę, kur turėjo skristi, iš viešbučių, po to kai juose užsibarikadavo, iš autobusų, kai išvyksta bet kokia kryptimi tolyn nuo jiems „blogo linkinčių“ artimųjų, neretai – po savižudybės krizės areštinėje ar ugniagesių įkalbinti nulipti nuo tilto krašto. Bendradarbiaujame su visomis tarnybomis, bet labai svarbus ir visuomenės įsitraukimas: neretai pagyvenusio amžiaus pacientai atvežami tiesiog iš gatvės – pasiklydę, pamiršę, kur jų namai, sušalę, išsigandę – ačiū tiems, kurie juos pastebi, suskumba padėti“, – pasakoja RVPL direktoriaus pavaduotoja medicinai Asta Abaravičienė.
Priėmimo skyriuje pacientą apžiūri psichiatras, jei reikia – ir kiti gydytojai, vertinamos būtinosios pagalbos indikacijos ir hospitalizacijos poreikis. Pagalba suteikiama kompleksiškai – vertinama ne tik paciento psichikos būklė, bet ir fizinė būklė. Kad kuo skubiau būtų nustatyta tiksli diagnozė, simptomų priežastys, psichiatrai pasitelkia ne tik kitų sričių gydytojų, bet ir visą parą veikiančios laboratorijos pagalbą.
Specializuota reanimacija
Ligoninėje yra ir psichiatrijos reanimacijos intensyviosios pagalbos skyrius, kuriame pagalba teikiama sunkiausiais atvejais.
„Pavyzdžiui, tai gali būti vadinamasis katatoninis stuporas: sąmonės sutrikimo būklė, kažkuo primenanti komą, kai žmogus nustoja kalbėti, valgyti, visai sustingsta. Tokių būklių atvejais reanimacijoje taikoma elektros impulsų terapija (EIT) – vis dar mitais klaidingai apipinta, tačiau iš tiesų moderni, saugi, neskausminga, visame pasaulyje taikoma procedūra. Reanimacijoje taip pat gydomi delyrai, kitos sunkios būklės. Pandemijos metu nemažai atvejų komplikavo ir koronavirusas: pusė reanimacijos intensyviosios terapijos lovų buvo skirtos COVID-19 ligos gydymui. Reanimacijos intensyviosios terapijos dažniausiai reikėdavo šios ligos atvejais su pneumonija, kvėpavimo nepakankamumu, dauginiu (kelių organų sistemų) nepakankamumu ir kitais atvejais“, – pasakoja A. Abaravičienė.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Arūnas Germanavičius pastebi, kad be procedūrų, teikiant skubiąją psichiatrijos pagalbą, be galo svarbus ir žmogiškasis ryšys.
„Apmokome personalą, ypač slaugytojus, kaip bendrauti su šoko ištiktais, sunkias akimirkas išgyvenančiais pacientais. Kadangi psichikos sutrikimus dažnai lydi ir padidėjusi suicido rizika, įgyvendiname savižudybių rizikos vertinimą – nustačius riziką, vadovaujamės specialiame algoritme numatytais žingsniais, kaip padėti žmogui, kuris turi ketinimų nusižudyti arba jau mėgino tai atlikti. Pagalba prasideda nuo pokalbio su specialistu (dažniausiai medicinos psichologu), kurio metu aptariama dabartinė savijauta, išgyvenami sunkumai ir tai, kas palaiko žmogų sudėtingame gyvenimo etape. Atsižvelgiant į tai, sutariama, kokia pagalba toliau būtų žmogui reikalingiausia – sudaromas individualus savisaugos planas“, – sakė A. Germanavičius.
Ką daryti, jei prireikė skubios pagalbos?
RVPL Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Gražina Kavalnienė akcentuoja, kad ūmiai pablogėjus fizinės ar psichinės sveikatos būklei, visų pirma rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą – atvykę specialistai galės tiksliai įvertinti, kokios pagalbos jums reikia.
„Jau atvykdami, jei įmanoma, turėkite asmens dokumentą. Jeigu pacientą atlydi artimieji, gydytojams psichiatrams gali labai praversti artimųjų suteikta informacija apie asmens žalingus įpročius, šeimos ligos istoriją (ar nepasitaikė psichikos ligų), ar paskutiniu metu artimasis nepatyrė sunkių išgyvenimų, streso, ar nesielgė keistai, ar neišreiškė minčių apie savižudybę bei kiti susiję faktai.
Atvykstant savarankiškai, rekomenduojame turėti gydytojo psichiatro siuntimą. Neretai be siuntimo pacientas atvyksta, kai varžosi apie psichikos sveikatą pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, todėl kreipiasi tiesiai į mus...Tokiais atvejais drąsiname kreiptis tiesiai pas psichiatrą artimiausiame Psichikos sveikatos centre – jis galės tiksliau įvertinti, kur kreiptis toliau, taip pat turint siuntimą nereikės mokėti už planines paslaugas. Bet kokiu atveju, visada geriau pagalbos kreiptis anksčiau, negu atidėlioti. Kuo anksčiau bus kreiptasi, tuo greitesnio ir geresnio rezultato pasieksime gydymo procese“ , – sako gydytoja.