Dabar aišku, kad daugeliui pacientų, kurie kenčia nuo COVID-19, pasireiškia neurologinių simptomų – nuo kvapo praradimo iki kliedesių ir padidintos insulto rizikos. Taip pat esama ir ilgiau trunkančių pasekmių smegenims, įskaitant mialginį encefalomielitą, dar vadinamą chroniško nuovargio sindromu, bei Guillaino-Barre sindromą, rašo theconversation.com.
Tokius pokyčius gali sukelti tiesioginis viruso poveikis smegenų audiniams. Gaunama vis daugiau įrodymų, kad prie neurologinių pokyčių po COVID-19 prisideda ir papildomi netiesioginiai veiksniai, aktyvuojami virusui užkrečiant epitelio ląsteles ir širdies bei kraujagyslių sistemą, ar per imuninę sistemą ir uždegimą.
Neuromokslininkams kyla vis daugiau klausimų, ar ateityje sulauksime su COVID-19 susijusio atminties netekimo, pažintinių funkcijų sutrikimo ir demencijos atvejų bangos?
Imuninė sistema ir smegenys
Daugelis simptomų, siejamų su infekcija, iš tiesų yra mūsų imuninės sistemos apsauginis atsakas. Bėganti nosis peršalus nėra tiesioginis viruso poveikis, tai imuninės sistemos atsakas į virusą. Tas pats pasakytina ir apie rimtesnį susirgimą. Tas bendras blogumas, nuovargis, karščiavimas ir kiti varginantys simptomai yra susiję su specialių imuninių ląstelių smegenyse, vadinamu neuroimuninėmis ląstelėmis, suaktyvėjimu ir signalais smegenyse.
Tokie mūsų smegenų ir elgesio pokyčiai, nors ir sukelia nepatogumų, iš tiesų būtini ir gali būti naudingi. Ilsėdamiesi leidžiame daug energijos sunaudojančiam imuniniam atsakui atlikti savo darbą. Karščiavimas sukelia virusams nepalankią terpę organizme ir didina imuninės sistemos efektyvumą. Socialinis atsiskyrimas padeda išvengti viruso platinimo.
Jau nekalbant apie pakitusį elgesį ir reguliacinį fiziologinį atsaką ligos atveju, specializuota imuninė sistema smegenyse vadina ir dar kelis svarbius vaidmenis. Neseniai nustatyta, kad neuroimuninės ląstelės, esančios prie smegenų ląstelių jungčių, vadinamų sinapsėmis, perduodančiomis energiją ir mažyčius uždegiminių signalų kiekius, taip pat itin svarbios ir normalios atminties formavimuisi.
Deja, tokiu būdu tokios ligos kaip COVID-19 gali sukelti tiek ūmių neurologinių simptomų, tiek ir ilgalaikių smegenų problemų.
Ligos ar uždegimo atveju specializuotos imuninės ląstelės smegenyse suaktyvėja ir siunčia didžiulius kiekius uždegiminių signalų bei keičia jų komuniaciją su neuronais. Kalbant apie vieno tipo ląsteles, vadinamas mikroglijomis, tai reiškia, kad keičiasi jų forma, jos virsta apvaliomis ir judriomis ląstelėmis, apgaubiančiomis potencialius patogenus ir ląstelių liekanas savo kelyje. Deja, taip elgdamosis jos sunaikina ir suvalgo neuronų jungtis, kurios yra svarbios atminties išsaugojimui.
Kito tipo neuroimuninės ląstelės yra vadinamos astrocitais. Šios ląstelės ligos sukelto suaktyvėjimo metu paprastai apsivynioja apie neuronų jungtis ir apkrauna jas uždegiminiais signalais, kurie neleidžia vykti pokyčiams jungtyse tarpo neuronų, saugančių atsiminimus.
Kadangi COVID-19 ligos atveju organizme išleidžiami didžiuliai kiekiai uždegiminių signalų, šios ligos poveikis atminčiai labai domina ekspertus. Taip yra todėl, kad egzistuoja trumpalaikis poveikis kognityvinėms funkcijoms (pavyzdžiui, kliedesiai) ir potencialūs ilgalaikiai atminties, dėmesio sutelkimo ir kognityvinių įgūdžių pažeidimai. Taip pat padidėja kognityvinių funkcijų nykimo ir demencijos, įskaitant Alzhaimerio ligą, rizika senstant.
Kokį ilgalaikį poveikį atminčiai turi uždegimas?
Jeigu neuroimuninių ląstelių suaktyvėjimas apsiriboja ligos trukme, kodėl uždegimas sukelia ilgalaikį atminties praradimą arba didina kognityvinių sutrikimų riziką?
Tiek smegenys, tiek ir imuninė sistema specialiai evoliucionavo taip, kad prisitaikytų, kad būtų neutralizuojamas pavojus ir užtikrinamas išgyvenimas. Smegenyse neuronų jungčių pokyčiai leidžia mums išsaugoti prisiminimus ir greitai keisti savo elgesį, siekiant išvengti grėsmės, ieškoti maisto ar socialinių galimybių. Imuninė sistema evoliucionavo taip, kad prisitaikytų prie imuninio atsako ir gamintų antikūnus, apsaugančius nuo patogenų.
Tačiau ilgalaikiai pakitimai smegenyse po ligos taip pat itin artimai susiję su padidėjusia amžiams nulemta kognityvinių funkcijų nykimo rizika ir Alzhaimerio liga. Neuroimuninių ląstelių trikdantys ir naikinantys veiksmai ir uždegiminiai signalai gali visam laikui pakenkti atminčiai. Taip gali įvykti dėl nuolatinės žalos neuronų jungtims arba patiems neuronams, o taip pat per subtilius neuronų funkcionavimo pokyčius.
Potencialus COVID-19 ir tęstinio poveikio atminčiai ryšys paremtas kitų ligų stebėjimu. Pavyzdžiui, daugelis pacientų, kurie atsigauna po širdies smūgio ar vainikinių arterijų šuntavimo operacijos, jaučia kognityvinių funkcijų susilpnėjimą, kuri vis labiau jaučiamas su amžiumi.
Dar viena sunki liga, turinti panašų poveikį kognityvinėms funkcijoms, yra sepsis – uždegimo sukeltas daugybinis organų funkcijos sutrikimas. Šių ligų modeliavimas su gyvūnas parodė, kad suprastėja atmintis ir pakinta neuroimuninė ir neuroninė funkcija, o toks pokytis gali būti jaučiamas kelias savaites ar mėnesius po ligos.
Net ir nedidelis uždegimas, įskaitant lėtinį stresą, dabar yra pripažįstamas demencijos ir kognityvinės funkcijos sutrikimo vyresniame amžiuje rizikos veiksniais.
Ekspertai teigia pastebėję, kad net ir be bakterinės ar virusinės infekcijos uždegiminių signalų sukėlimas per trumpą laiką gali ilgam pakeisti neuronų funkciją su atmintimi susijusiose smegenų dalyse bei sukelti atminties sutrikimų.
Ar COVID-19 didina kognityvinės funkcijos sutrikimo riziką?
Prireiks nemažai metų, kol sužinosime, ar COVID-19 infekcija didina kognityvinės funkcijos sutrikimo ar Alzhaimerio ligos riziką. Tačiau šią riziką galbūt galima sumažinti ar sušvelninti imantis prevencinių ar gydymo priemonių prieš COVID-19.
Prevencija ir gydymas yra svarbūs siekiant palengvinti ligą bei uždegimą ir sutrumpinti jos trukmę. Įdomu tai, kad patys naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios vakcinos, įskaitant skiepus nuo gripo ir plaučių uždegimo, gali sumažinti Alzhaimerio ligos riziką.
Be to, keli COVID-19 gydymui pradedami naudoti vaistai taip pat sumažina per didelį imuninį atsaką ir uždegimo būklę. Šie vaistai potencialiai gali sumažinti uždegimą smegenyse ir sušvelninti ilgalaikio poveikio smegenims riziką.
COVID-19 dar ilgai po pandemijos turės įtakos mūsų sveikatai ir gerovei. Todėl yra itin svarbu ir toliau analizuoti COVID-19 poveikį kognityvinei funkcijai ir demencijai.