– Ar tiesa, kad uodai vienus puola labiau, kitus mažiau?
– Uodai yra vabzdžiai, paplitę visame pasaulyje. Jų yra galybė rūšių. Moteriškos lyties uodai kanda gyvūnus ir žmones, nes kiaušinėlių brandinimui jiems reikalingi kraujo baltymai ir geležis.
Visiška tiesa, kad apie 20 proc. žmonių populiacijos uodams „skanesni” už kitus. Ir tai patvirtinta tyrimais. Mūsų organizmai išskiria tam tikrus cheminius markerius, kuriuos uodai jaučia net iš 50 m atstumo.
– Kokias išskirtines savybes turi žmogus, kad jį puola labiau?
– Yra atliekama daug tyrimų, nagrinėjančių, kokios medžiagos ir kūno kvapai traukia uodus prie tam tikrų asmenų. Kol kas nustatyta apie 400 skirtingų molekulių, tad mokslininkų dar laukia tikrai daug darbo.
Mūsų genai lemia medžiagų apykaitos intensyvumą (metabolizmą) ir mūsų kraujo grupes – 85 proc. faktorių, patrauklių uodams. Kai kurių asmenų organizme išsiskiria daugiau tam tikrų cheminių medžiagų, pvz., pieno rūgšties arba anglies dvideginio (CO2), kurie traukia uodus.
Uodai naudoja CO2 kaip pagrindinį markerį, identifikuojant taikinius. Turintys antsvorį, nutukę, aukšti žmonės, nėščiosios, pasportavę, fiziškai dirbę ar alkoholio vartoję asmenys pasižymi didesniu ramybės metabolizmu, iškvepia daugiau CO2, todėl juos uodai „suranda“ greičiau. Taip pat yra įrodymų, kad 0 kraujo grupės žmonės jiems patrauklesni nei turintys A ar B grupes. „Skanesni“ ir asmenys, kurių odos paviršiuje daugiau steroidų, šlapimo rūgšties, pieno rūgšties ar cholesterolio (tai nekoreliuoja su hipercholesterolemija kraujyje). Daugiau judėdami išskiriate daugiau prakaito ir jame esančių minėtų medžiagų, taip padidindami tikimybę būti sugeltiems uodų iki 50 proc. Uodus traukia ir tam tikros rūšys ant mūsų odos gyvenančių bakterijų.
Visgi yra ir modifikuojamų faktorių. Apsirengę šviesiais rūbais, uodams tapsite mažiau matomi. Šie vabzdžiai silpni, daugiausia skraido žemai, vengdami oro masių, todėl „taikinius” mato lygindami jų siluetus su horizontu. Tamsios (mėlyna, juoda), raudona spalvos daug kontrastingesnės už šviesias. Yra specialių lengvų, kvėpuojančių, tačiau pakankamai tankiai austų medžiagų drabužių, skirtų atletams ir žvejams, saugančių nuo įkandimų.
– Kaip apsisaugoti nekenkiant sau?
– 1. Renkitės tinkamais, ilgomis rankovėmis, šviesių spalvų drabužiais, apsivilkite kelnes ar ilgesnes kojines. Egzistuoja net drabužiai, padengti insekticidu permetrinu, tačiau jie daugiausia naudojami specifinėse situacijose (pvz., juos naudoja JAV kariai misijose Afrikos džiunglėse).
2. Uodai daugiausia maitinasi paryčiais ir temstant, kai kyla oro drėgmė ir rimsta vėjas, tokiu metu venkite eiti į lauką.
3. Naudokite aplinkos apsaugos agentūros (angl. Environtmental Protection Agency – EPA) tyrimais patvirtintus vabzdžių repelentus. Tai DEET, pikaridinas, IR3535, citrinio eukalipto aliejus.
Remiantis tyrimais, iki šiol efektyviausiu cheminiu repelentu išlieka virš 60 m. naudojamas DEET (dietilmetatoluamidas), pradžioje vartotas kaip pesticidas. Šios medžiagos koncentracija tirpaluose gali varijuoti nuo 10 iki 100%. Maksimalus naudos ir rizikos santykis pasiekiamas esant ~30 proc. – didžiausiai koncentracijai, šiuo metu rekomenduojamai kūdikiams ir vaikams. Jo negalima vartoti vaikams iki 2 mėn. amžiaus (>2 mėn. jo koncentracija neturėtų viršyti 10 proc.). Esant 10-30 proc. koncentracijai, šis preparatas efektyviai atbaido uodus apie 5 val. DEET reikia mokėti vartoti saugiai – purkšti ant rankų ir tada išsitepti odą, vengti aerozolio įkvėpimo. Siekiant išvengti toksiškumo, nerekomenduojama jo tepti po rūbais ar ant pažeistos odos. Nebesant apsaugos poreikio, grįžus į namus – nusiprausti. Jei tinkamai naudojamas, DEET saugus tiek nėščiosioms, tiek žindančioms ir kūdikiams nuo 2 mėn. amžiaus. Ši medžiaga gali sumažinti kremo nuo saulės efektyvumą.
Kitas (augalinės kilmės) preparatas – pikaridinas. Jis labiau mėgiamas vartotojų, nes yra bekvapis ir lengvai tepamas. Saugus vaikams nuo 2 mėn.
IR3535 – taip pat saugus vaikams ir nėščiosioms.
Citrininio eukalipto eterinis aliejus (netinka vaikams iki 3 m.) – grynas netestuotas, tik įeinantis į repelentų sudėtį. Jo efektyvumas atitinka mažas DEET koncentracijas.
Bendros repelentų naudojimo rekomendacijos:
- Naudokite repelentus pagal instrukciją ant pakuotės.
- Atkreipkite dėmesį į jų galiojimo laiką ir nenaudokite jam pasibaigus.
- Prieš naudodami, įsitikinkite, ar nesate alergiški sudedamosioms preparato dalims (skaitykite sudėties etiketes).
- Jei tai purškiami preparatai, naudokite juos lauke. Jei naudojate ir kremą nuo saulės, pirmiausia tepkitės juo, apie 20 min. iki repelento.
- Mažiems vaikams nerekomenduojama DEET ar pikaridino tepti ant veido ar rankų.
- Netepkite repelentų po drabužiais, ant nudegusios, pažeistos, išbertos odos.
- Nebesant poreikio, nusiprauskite su muilu.
- Permetrinas yra insekticidas ir repelentas, naudojamas papildomai apsaugai tik ant drabužių ar kitų daiktų, bet ne odos.
4. Trokštantiems natūralumo, egzistuoja alternatyvos cheminiams preparatams. Tai sojų aliejus – saugo apie 1,5 val. Kedro, pipirmėtės, citrinžolės, pelargonijų, citronelių eteriniai aliejai turi trumpalaikį efektą. Ilgiau veikia eukalipto aliejus. Nuo trejų metų citrininio eukalipto aliejus tinkamas vaikams.
Abejotinas efektas – populiariosios uodus atbaidančios apyrankės ir pleistrai, česnakas, vitaminas B, ultragarsiniai įrenginiai. Šios priemonės neturi efektyvumą patvirtinančių įrodymų.
5. Saugokite savo namus nuo uodų: naudokite tinklelius ant langų, kondicionierius. Jei naudosite gerą ventiliatorių, taip pat trukdysite uodams jus pasiekti – jie neįveikia stipresnio nei 1,5 km/val. Vėjo.
6. Sklando ir viena gana juokinga teorija: apkabinti uodų nemėgstamą bičiulį. Gal dalis jo odos uodus atbaidančių medžiagų bent laikinai persiduos jums?
7. Uodai veisiasi stovinčiuose arba lėtai judančiuose vandens telkiniuose, todėl ten jų kiekis didžiausias. Atsikratykite užsistovėjusio vandens gyvūnų dubenėliuose, senose padangose, baseinėliuose ir kitur.
8. Kaip pagalbinė, bet neįrodyta priemonė, gali būti naudojamos žvakės su citrinžolių ar kitais eteriniais aliejais. Galima prie namų pasisodinti levandų, bazilikų, gvazdikėlių, mėtų, rozmarino.
Bendros apsaugos priemonės, siekiant išvengti tiek uodų, tiek kitų vabzdžių įkandimo ar įgėlimo:
- Jei „susitikote“ su vapsva, širše ar bite, elkitės ramiai, nemostaguokite rankomis.
- Pridenkite odą, ypač tuo metu, kai vabzdžiai aktyvūs. Uodai daugiausia maitinasi paryčiais ir temstant, tokiu metu venkite eiti į lauką.
- Avėkite batus, kad neužliptumėte ant vabzdžio.
- Vilkėkite šviesius, odą maksimaliai pridengiančius kvėpuojančios medžiagos drabužius.
- Atvirai odai naudokite repelentus (efektyviausias – turintis pakankamas koncentracijas. DEET).
- Planuodami išvyką į gamtą, venkite kvepalų, stipraus kvapo muilo, šampūno ar dezodoranto
- Būkite atsargūs netoli žydinčių augalų, šiukšlių, komposto, stovinčio vandens.
- Nekliudykite vabzdžių lizdų.
- Venkite stovyklavimo prie vandens telkinio (čia gausiausiai veisiasi uodai ir sparvos).
- Valgydami ar gerdami gryname ore, pridenkite maistą ir gėrimus, ypač saldžius. Vapsvos, bitės, širšės gali patekti į atidarytas gėrimų skardines ar buteliukus.
- Siekdami, kad vabzdžiai nepatektų į namus, naudokite tinklelius ant langų, tankias užuolaidas, priverkite langus.
- Venkite vaikščioti po brūzgynus, aukštą žolę.
- Grįžę iš lauko, visada pasikeiskite drabužius ir apžiūrėkite odą dėl galimų erkių įsisiurbimų, įskaitant pažastis, kirkšnis, liemenį, plaukuotąją galvos dalį, sprandą, užausius.
Papildomos apsaugos priemonės keliaujantiems:
Mūsų geografinėje zonoje tikrai maža tikimybė pasigauti uodų platinamas ligas (Maliariją, Zika virusą, Vakarų Nilo ar Dengue karštinę ir kitas). Visgi planuodami keliones, pasidomėkite, kokios uodų platinamos ligos galimos jūsų pasirinktame regione, kokios skiepų rekomendacijos keliaujantiems (pvz., www.ulac.lt), ar reikalingi prevenciniai vaistai (pvz., nuo maliarijos).
– Ar uodo įkandimas Lietuvoje gali būti pavojingas sveikatai? Kokiais atvejais? Kaip atpažinti? Kada vykti į ligoninę?
– Dauguma uodų įkandimų yra nekenksmingi. Kai kurie tėvai įsitikinę, kad jų vaikai alergiški uodams, nes jiems įkandus pasireiškia ryškus paraudimas, patinimas ar net skundžiamasi skausmu. Mūsų imuninė sistema reaguoja į uodo seilių baltymus. Imuniteto esmė ir yra neleisti organizme atsirasti svetimoms medžiagoms, todėl ir kyla uždegiminė reakcija, kai organizmas stengiasi svetimą baltymą pašalinti. Dažniausiai niežulys praeina per kelias dienas.
Tipinė odos reakcija po įkandimo – ūmus patinimas, paraudimas, kurie intensyviausi būna apie 20 min. po kontakto, po to atsiranda niežtinti kietoka papulė. Stipriausias niežulys vargina 24-36 val. ir praeina per 7-10 d.
Jei įkanda uodas, su kurio rūšimi asmuo kontakto neturėjęs, pradžioje nėra jokios organizmo reakcijos, nes mūsų imuninė sistema antigenų uodo seilėse neatpažįsta. Esant pakartotiniam kontaktui, organizmas į įkandimo vietą siunčia specifines imunines ląsteles ir antikūnus, išsiskiria histaminas, vyksta lokalus uždegimas ir svetimo baltymo destrukcija. Dėl to jaučiame niežulį, matome vietinius simptomus. Po pakartotinių įkandimų tinsta, rausta intensyviau, o ilgainiui visos reakcijos silpsta. Šios tipinės reakcijos erzina, bet yra nepavojingos. Taigi, mes praeiname natūralų sensibilizacijos ir vėliau – desensibilizacijos procesą. Todėl ryškesni simptomai būna mažiems vaikams ir jiems augant silpnėja.
Stiprios lokalios reakcijos į uodų įkandimus kol kas yra dažniausios iš alerginių reakcijų. Joms būdingos odos pūslės, dilgėlinė, karščiavimas, limfmazgių reakcija, sąnarių patinimas. Dažniausiai šie simptomai taip pat praeina per savaitę – 10 dienų.
Išskirtinai retai pasitaiko gyvybei grėsmingos alerginės reakcijos, vadinamos anafilaksija, kuriai būdingas kvėpavimo takų patinimas, apsunkintas kvėpavimas ir rijimas, generalizuota dilgėlinė (odos bėrimas pūkšlėmis), švokštimas (dusulys) ar sąmonės netekimas. Tai būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Taigi, jei uodų įkandimai susiję su tokiais simptomais kaip karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, infekcijos požymiais (stiprėja skausmas, pūlinga sekrecija, paraudimas, tinimas), įkandimo vieta patino, paraudo >10 cm diametro, simptomai negerėja per kelias dienas ar sunkėja, pasikonsultuokite su gydytoju.
Kreipkitės skubios pagalbos, jei:
- Atsiranda apsunkintas kvėpavimas, švokštimas
- Ištinsta veidas, burna, ryklė
- Atsiranda pykinimas, vėmimas
- Jaučiate stiprų širdies plakimą
- Svaigsta galva ar jaučiate, kad nualpsite
- Atsiranda apsunkintas rijimas
- Buvote praradęs sąmonę
Niežulį, tinimą lengvinančios priemonės:
Sunkiai įgyvendinamas patarimas – nesikasykite. Kai papildomai dirginate įkąstą odą, pažeidžiamas jos paviršius, sudaromos sąlygos plisti infekcijai. Be to, odoje papildomai išsiskiria histaminas ir kitos bioaktyvios medžiagos, dar labiau skatinančios niežulį.
Anglų kalboje yra posakis „slap it, don’t scratch it” – vietoj kasymosi geriau tą vietą paplekšnokite, nuplaukite muilu ir vėsiu vandeniu. Galima patepti niežulį slopinančiu tepalu (pvz. Psilo balsamu, Fenistil geliu), uždėti ledo ar vėsų kompresą, esant intensyvesniems simptomams - išgerti antihistamininių preparatų. Padeda ir šaldantys pipirmėtės, mentolio turintys tepalai ar kremai. Kai odos vietinė reakcija labai intensyvi, kartais gali būti rekomenduotas kortikosteroidų kremas, tačiau jo negalima tepti ant atvirų žaizdų, veido. Ilgalaikis vartojimas turi neigiamų pasekmių – oda išplonėja, gali atsirasti aknė.
Iš liaudiškų priemonių girdėjau rekomendacijas ant niežtinčios odos užtepti medaus ar avižų nuoviro, uždėti šaldytuve atšaldytą išmirkytą juodosios ar žaliosios arbatos maišelį, tepti ją alijošiaus sultimis.
Uodų neišvengsime. Reikia išmokti su jais gyventi.