20 straipsnių
Šiais laikais nieko nenustebinsi pasakydamas tai, kad visuomenė yra susiskaldžiusi ir, atrodytų, mes visi žinome, kodėl taip vyksta ir kad iš to nieko gero nebūna. O net ir turėdami supratimą, nieko su tuo negalime padaryti. Bet gal šis susiskaldymo supratimas yra netikras, menamas? O jei, tarkime, ...
Žmonės yra socialinės būtybės – kooperuojantys gyvūnai, sugebantys mąstyti, suprasti, kaip mąsto kiti, taigi turi pasaulio modelį, užsiima savirefleksija, sistemiškai tyrinėja pasaulį ir gali pažinti savo vietą jame. Žmonės sugeba užjausti kitus žmones, kitaip nei daugelis kitų gyvūnų, padeda ir sau...
Karas Ukrainoje kelia pavojų šimtams gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių, dalis kurių yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Kokioms gamtos buveinėms karo veiksmai daro didžiausią žalą? Kaip biologinės įvairovės naikinimas Ukrainoje gali paveikti rūšis ir ekosistemas kituose regionuose? Kiek laiko prir...
Vienas iš esminių evoliucijos bruožų yra nuolatinė naujų bruožų inovacija. Mes dažnai galvojame, kad kūrybingi tik žmonės, tačiau kūrybinga yra visa gyvybė. Pradžioje net nebuvo ląstelės, bet laikui bėgant atsirado viskas – inovacija po inovacijos, funkcijų tikrinimas konkurencijos būdu, ir mes turi...
Kertinis veiksnys, įgalinantis civilizaciją, yra technologijų veikimui reikalingų energijos šaltinių prieinamumas. Jeigu paskaičiuotume dabartinį energijos ir resursų naudojimo lygį vienam žmogui (priklausantį nuo šalies išsivystymo lygio), pamatytume, kad mūsų technologijos sunaudoja nuo kelių iki ...
Grenlandijos ledo pavyzdžius iš trijų kilometrų gylio ištyrę mokslininkai aptiko įspūdingų radinių – priešistorinių augalų ir vabzdžių liekanų. Anot tyrimo autorių, tai geriausias įrodymas, jog visa Grenlandijos teritorija anuomet buvo žaliuojanti. Tuo pačiu mokslininkai įspėja, kad ištirpus Grenlan...
Kodėl lietuvės tokios gražios? Arba, teisingiau pasakius, kodėl iš esmės vis dar gražios? Na, jei mes iškeliame tokį teiginį, turime turėti atspirties tašką, sakydami, kad kažkur gyvenančios moterys ne tokios gražios. Bet ar toks subjektyvus teiginys turi objektyvų pagrindą?
Įsibėgėjant vasarai mes vis labiau ir dažniau pajaučiame karščio poveikį. Vis spartėjant antropogeniniam klimato karštėjimui mes jau po dešimties metų kirsime pirmuosius globalios reikšmės lūžio taškus, tokius kaip negrįžtamas Grenlandijos ledynų ištirpimas. Karščio bangos bus karštesnės ir ilgesnės...
Socialiniuose tinkluose vis dar dalinamasi vaizdo įrašais iš kovo mėnesio, kada į Europą ir Lietuvą atkeliavo Sacharos dulkės. Nors oro reiškinys jau pasibaigė, bet vis dar kyla diskusijų dėl pačių dulkių. Kodėl jas veikė magnetas? Ar tai buvo tyčinis bandymas nuodyti žmones? „Melo detektorius“ tai ...
Pelkės išgelbėjo pasaulį. Taip, perskaitėte teisingai. Pelkės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti niekuo ypatingu nepasižymintis kraštovaizdžio elementas, iš kurio nieko gero tikėtis tikrai negalime. Juk pelkės folklore asocijuojamos su stagnacija arba su blogio gyvenviete dėl jų numanomo niūrumo, tams...
Mes dažnai girdime apie klimato pokyčių sukeliamus iššūkius dabartyje ir dar didesnius iššūkius ateityje. Bet kiek tai iš tiesų rimta? Ar tai nėra išpūstas burbulas?
Atrodo, kad pastaraisiais metais blogis vėl grįžta į pasaulį. Bent jau tokį įspūdį galime susidaryti stebėdami įvykius žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Šiuolaikinės technologijos leidžia mums tiesiogiai pamatyti ir išgirsti visus siaubingus įvykius, kurie sukrečia iki gilumos.
Kai mes kalbame apie evoliuciją, dažnai įsivaizduojame lėtą nuolatinių pokyčių mažais žingsneliais procesą. Dar mes įsivaizduojame evoliuciją kaip pokyčius, kurie vyko neįsivaizduojamai seniai, prieš milijonus metų, kuomet žuvis išėjo į sausumą ar beždžionė nusileido iš medžių.
Mokslininkai vieningai sutaria, kad klimato kaita yra viena iš pagrindinių šių laikų problemų, kuri nulems ir mūsų ateitį. Dėl tirpstančių ledynų, kylančio jūros lygio, dažnėjančių ekstremalių meteorologinių reiškinių, intensyvėjančių audrų, sausrų ir liūčių yra vis labiau paveikiami visi pasaulio r...
Prieš savaitę peržiūrėjau Christophferio Nolano filmą „Openheimeris“, kuriame pasakojama atominės bombos kūrimo istorija, taip pat apie Robertą Openheimerį – pagrindinį atominės bombos kūrimo programos „Manhatano projektas“ mokslinį organizatorių. Naujosios fizikos, arba kaip mes ją dabar vadiname k...
Pagrindinis naujienų portalas Delfi prenumeratoriams ruošia dar daugiau unikalaus turinio.
Per ateinančius šimtą metų Antarktidos ledas tirps triskart sparčiau nei praėjusio šimtmečio metu ir dėl to dar greičiau kils pasaulinis jūros lygis. Tai, anot Britų Antarktidos tyrimų tarnybos mokslininkų, įvyks neišvengiamai, net jei bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atm...
Jei galvojate, kad tai buvo karščiausia jūsų gyvenimo diena, mokslininkas jus šiek tiek pataisys – tai buvo vėsiausia diena per jūsų likusį gyvenimą. Štai toks liūdną šypseną išspaudžiantis anekdotas sklando tarp mokslininkų. Jeigu nieko nedarysime, pagal išsakytas prognozes žmonija nukeliaus prie r...
Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai? Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė...
Naujojoje Meksikoje (JAV) esančiame išdžiūvusio ežero dugne, kuris dabar virtęs milžiniška dykyne, aptikti senoviniai žmogaus pėdų įspaudai – jiems yra maždaug 21000–23000 metų.
