5 straipsnių
Tarptautinė darbo diena – šventė, taip pat vadinama darbuotojų diena, minima gegužės 1 dieną. Šios dienos istorija siekia 1886 metus, kai Čikagoje darbuotojai protestavo reikalaudami sutrumpinti darbo dieną iki 8 valandų. Po 3 metų, 1889 metais, Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1 dieną tarptautine darbuotojų solidarumo diena.
Lietuvoje ši diena buvo minima kaip „darbo žmonių ir tautų solidarumo“ diena 1919-1929 metais. Gegužės 1-oji taip pat aktyviai buvo švenčiama sovietmečiu, turėjo nedarbo dienos statusą. Po nepriklausomybės šventės buvo atsisakyta, tačiau 1996 metais ji vėl sugrįžo, siekiant atkreipti dėmesį į darbuotojų teises, padėti bedarbiams, pasirūpinti darbuotojų sveikata bei sauga.
Darbo kodeksas mums kasmet numato 16 šventinių dienų. Švenčiame Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, tris kartus – kitas religines šventes, tris kartus švenčiame laisvą valstybę, taip pat pagerbiame motinas, tėvus, mirusiuosius.
Kaune pirmadienį Tarptautinės darbo dienos proga profesinės sąjungos rengia eitynes.
Pripažinkime, kad gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena yra viena iš mažiausiai entuziazmo visuomenėje sukeliančių švenčių. Kas nutiko? Ar savo prasmę prarado pati diena? O gal prasmės stoka ištiko darbą?
Pirmadienį, gegužės 1 d., Šiaurės Korėjoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo minima Tarptautinė darbo diena. Ta proga Pchenjane buvo surengta įvairių darbo liaudžiai skirtų varžybų ir sporto renginių.
Jau kelis metus kalbame apie Vasario 16-osios šimtmetį: kaip čia ko nepražiopsojus, kaip čia geriau pasiruošus, kaip čia šventę padarius nepaprastą. Ir panašu, kad daugeliui tai bus tikrai didelė šventė. Man – irgi.
