Sumišimą sukėlė šių metų sausio 3 d. patvirtintas Europos Komisijos (EK) reglamentas dėl naujo vabzdžių maisto produktui. Dokumente rašoma, kad Vietnamo bendrovės „Cricket One Co. Ltd“ gaminami naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, iš kurių pašalinta dalis riebalų, nuo šių metų sausio 24 d. penkerius metus galės būti naudojami Europos Sąjungos rinkoje, įvairių maisto produktų sudėtyse.
Dalis internete pasklidusių įrašų apie svirplių miltų naudojimą įvairiuose duonos gaminiuose, kepiniuose, miltuose, užkandžiuose ir saldumynuose buvo išprovokuoti dar 2022 m. vasario 10 d. patvirtinto reglamento. Šiuo dokumentu EK leido Nyderlandų bendrovei „Fair Insects B.V.“ prekiauti užšaldytais, džiovintais ir miltelių pavidalo naminiais svirpliais ES rinkoje.
Pirmieji leidimai vabzdžių kilmės ingredientams Europoje buvo patvirtinti 2021 m. Tuo metu pirkėjai galėjo įsigyti šaldytų, džiovintų ar į miltelius sutrintų keleivinių skėrių (Locusta migratoria), o dar anksčiau tais pačiais metais – džiovinto milčiaus lervų (Tenebrio molitor).
Didžiausią nerimą gyventojams kelia svirpliuose randamas chitinas. Turint nuolatinį kontaktą su dideliu chitino kiekiu ore gali kilti imuninės organizmo reakcijos. Nepaisant to, lietuvių bendrovės „Acheta“, Kauno rajone įkūrusios svirplių fermą ir prekiaujančios iš jų pagamintais užkandžiais bei kitais produktais vadovas Donatas Glušauskas sako, kad reikėtų suvartoti labai didelį kiekį svirplių, kad žmogui, galbūt, pasireikštų šalutinis poveikis.
EK reglamentuose taip pat pateikta informacija apie galimas alergines reakcijas vartotojams, kurie yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir jų produktams bei erkutėms. „Acheta“ vadovo teigimu, šią alergiją gali sukelti chitinas, kuris taip pat yra randamas jūros gėrybėse. „Tvari Lietuva“ pašnekovas pabrėžia, kad jų gaminamuose svirplių produktuose chitinas sudaro itin mažą masės dalį, todėl jokios neigiamos įtakos sveikatai nedaro.
Tvarumo ir aplinkos centre, Amerikoje, vykdyto tyrimo duomenimis chitinas yra natūralus probiotikas, tiriamųjų grupėje padidinęs naudingų žarnyno bakterijų (Bifidobacterium animalis) kiekį 5,7 karto. Tyrimo metu mokslininkai taip pat pastebėjo ir sumažėjusį uždegiminių rodiklių kiekį pacientų organizmuose.
Viena seniausių lietuviško kapitalo duonos kepyklų „Biržų duona“ 2021 m. „Valstiečių laikraščiui“ duotame interviu dalijosi planais papildyti savo gaminius svirplių miltais. Pasak įmonės direktoriaus Andriaus Kurganovo, tokie produktai jau buvo tiekiami eksporto rinkoms.
Feisbuke sulaukę daugybės neigiamų sekėjų atsiliepimų „Biržų duonos“ atstovai parašė tokį komentarą: „Užtikriname, kad „Biržų duona“ savo produkcijos gamyboje nenaudoja svirplių miltų. Nors „Biržų duonos“ receptai paremti laiko patikrintomis tradicijomis, stengiamės prisitaikyti ir prie šiuolaikinio vartotojo poreikių, nuolat bandome modernias technologijas. Tad prieš porą metų esame eksperimentavę ir su svirplių miltų gaminiais eksporto rinkoms, tačiau buvo priimtas sprendimas gamybą nutraukti. Šiuo metu nei Lietuvai, nei užsienio rinkoms gaminių su svirplių miltais negaminame ir netiekiame.“
EK reglamente taip pat nurodyta, kad maisto produktų, papildytų užšaldytais, džiovintais ar miltelių pavidalo svirpliais, etiketėje šie ingredientai turi būti pateikti prie sudedamųjų dalių sąrašo.
Siekiant Paryžiaus susitarime iškeltų tikslų, mityba vabzdžiais dažnai įvardijama kaip tvari alternatyva mėsos pramonei. „Tvari Lietuva“ jau rašė apie mitybą svirpliais ir jos naudą – šiuos netradicinius užkandžius renkasi vis didesnė dalis pirkėjų. Vabzdžiuose gausu būtinųjų maisto medžiagų (baltymų, amino rūgščių, kalcio, geležies, vitamino B12), o jų auginimas reikalauja daug mažesnių resursų ir turi mažesnį poveikį gamtai.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir visuomenininkas Martynas Nagevičius savo feisbuko paskyroje pabrėžė visapusišką svirplių naudą žmonėms bei planetai: „Ir taip, tai yra tikrai žymiai mažiau žemės, energijos, vandens, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų reikalaujantis apsirūpinimo baltymais būdas, nei maitinimasis gyvulių mėsa. Norint gauti tą patį baltymų kiekį, kaip iš jautienos, svirplių auginimui reikėtų 15 kartų mažiau erdvės, 25 kartus mažiau maisto, o juos auginant suvartojama 2000 kartų mažiau vandens. Tuo pačiu, svirpliai išmeta 60 kartų mažiau šiltnamio dujų ir gerokai mažiau teršia aplinką.“