„Civilizacija išgyvena krizę“, – tokį verdiktą 2019 m. paskelbė „EAT-Lancet“ tarptautinė komisija, tyrinėjanti pasaulinę maisto grandinę. Komisija perspėjo, kad ekologinė katastrofa taps 200 tūkst. metų žmonijos istorijos kulminacija. Be to, Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje 2050 metais bus net 9 milijardai gyventojų. Todėl vis daugiau maisto gamintojų svarsto apie naujų produktų pateikimą rinkoms.
Itin dažnai siūloma mityba vabzdžiais. Jie ne tik galėtų išmaitinti žmoniją, bet ir būtų tvari alternatyva labai taršiai gyvulininkystės pramonei. Vabzdžiai Europos Sąjungoje jau yra reglamentuoti kaip naujas maistas. Juose gausu būtinųjų maistingųjų medžiagų (baltymų, amino rūgščių, kalcio, geležies, vitamino B12), o jų auginimas yra draugiškas gamtai, nes reikalauja daug mažesnių išteklių.
Skonis primena saulėgrąžas ar chalvą
Lietuvoje jau populiarėja įvairūs svirplių produktai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalyje registruota net 11 ūkio subjektų, vykdančių svirplių, skirtų žmonių maistui, perdirbimo veiklą. Dalis jų augina ir užšaldo užaugintus vabzdžius, o tada parduoda perdirbėjams, kiti – tiek augina, tiek perdirba savo pačių užaugintą produkciją.
Viena tokių – bendrovė „Acheta“, Kauno rajone įkūrusi svirplių fermą bei prekiaujanti iš jų pagamintais užkandžiais bei miltais. Įmonės direktorius Donatas Glušauskas tvirtai tiki, kad ateitis priklauso būtent vabzdžių pramonei.
„Tai bus vienas iš pagrindinių mūsų mitybos elementų, tik klausimas, kada. Kol kas žmonės vis dar baidosi tokio maisto, todėl juos reikia edukuoti, – sako D. Glušauskas. – Panaši situacija prieš 40–50 metų buvo ir su jūros gėrybėmis. Krevetės ir omarai tuomet buvo tabu, šlykštu ir niekas nesiruošė jų valgyti. Tačiau per laiką šis maistas pasidarė vertinamas visiškai kitaip. Manau, taip atsitiks ir su svirpliais. Ateis laikas.“
„Acheta“ internetinėje svetainėje skelbiama, kad svirplių skonis gali maloniai nustebinti jų dar niekada neragavusius: „Tinkamai pateikus, galite net nežinoti, kad valgote vabzdžius. Dažniausiai skonis apibūdinamas kaip švelnus riešutinis, primenantis saulėgrąžas ar chalvą.“
D. Glušauskas pastebi, kad prieš kelis metus, kai tik pradėjo prekybą svirpliais, daugelis juos pirko vien įdomumo dėlei. „Kaip turistai Tailande“, – palygina DELFI pašnekovas. Tačiau dabar, verslininko teigimu, didžioji dalis pirkėjų šiuos užkandžius renkasi dėl to, kad tai yra labai sveika – puiki alternatyva bulvių traškučiams ar kitoms miltų rūšims.
Svirpliai dedami į šaldiklį, kuriame tiesiog užmiega
100 kv. m. „Acheta“ fermoje kiekvieną mėnesį užauginama apie 4,8 mln. svirplių (800 kg). Vienas svirplys sveria apie 0,3 g, tačiau po džiovinimo proceso telieka 26–28 proc. jo masės, pasakoja D. Glušauskas: „Tačiau iš to, kas lieka, mes viską panaudojame, nieko neišmetame. Sunaudojame ir sparnelius, ir rankytes, ir kojytes. Kažką į miltus, kažką į užkandžius, bet panaudojame viską.“ Pašnekovas aiškina, kad visų svirplio kūno dalių maistingumas yra vienodas – tiek kūnelyje, tiek galūnėse ar sparnuose yra panašus baltymų bei riebalų kiekis.
Savo ruožtu Vilniuje veikiančios svirplius auginančios įmonės „Ceres Baltic“ vadovas Mindaugas Kulvinskis sako, kad 70 kv. m patalpoje per 45 dienas gali užauginti net iki 1200 kg svirplių. Vis dėlto, šiuo metu ferma veikia ne pilnu pajėgumu – per maždaug 50 dienų (tiek trunka svirplių gyvavimo ciklas nuo kiaušinėlių atsiradimo) užauginama 400–500 kg svirplių.
M. Kulvinskis pasakoja, kad užaugę svirpliai dar gyvi būna sudedami į maišelius, maišeliai – į šaldiklį, o čia jie, kaip ir visi vabalai, prie žemos temperatūros paprasčiausiai užmiega. „Vėliau yra apdorojami, pakepami ar išverdami“, – pažymi pašnekovas.
Tuo tarpu D. Glušauskas pastebi, kad svirplių maistinės savybės yra tokios pat kaip ir kitų gyvūninių produktų: ta pati baltymų bei amino rūgščių struktūra ir pasisavinimas.
„Pavyzdžiui, iš augalinių produktų baltymus ar skaidulas žmogaus organizmas pasisavina žymiai sunkiau nei gyvulinės kilmės. O štai iš svirplių maistines medžiagas žmogus pasisavina taip pat kaip iš jautienos, kiaušinio baltymo ar vištienos“, – išskiria pašnekovas. Jo teigimu, svirpliai ne tik gali pilnai pakeisti mėsą, bet iš jų, mažesniame kiekyje, gaunama net ir dar daugiau naudos. Svarbu paminėti, kad net apie 60 proc. vabzdžio masės sudaro baltymai.
Liūdnai pagarsėjęs verslininkas
Nors svirplių ūkiai Lietuvoje sparčiai populiarėja, prie to galimai prisidėjo ir prieš porą metų nuaidėjusi verslininko Andriaus Stanislovaičio istorija. Dar 2020 m. DELFI rašė apie verslininko parduodamus mokymus, kuriais lietuviai buvo skatinami kurti pirmąsias svirplių fermas šalyje – tokiu būdu jiems žadėta daug užsidirbti. Vėliau DELFI sulaukė laiškų iš kelių vabzdžių augintojų, kurie, į naujas fermas investavę dešimtis tūkstančių eurų, galimai finansiškai nukentėjo nuo šio verslininko.
Savo ruožtu „Acheta“ direktorius sako, kad pastaroji istorija nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai svirplius pradėjo auginti ir jis pats, todėl kurį laiką reikėjo bandyti atsikratyti su įvykiu siejamos etiketės, nors pats pašnekovas su A. Stanislovaičiu teigia nieko bendra neturintis.
Reikalavimai kaip ir kitokioms fermoms
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMTV) atstovo teigimu, vabzdžius auginančioms ir perdirbančioms įmonėms galioja tie patys bendrieji ir specialieji Europos Sąjungos Teisės aktų reikalavimai, kaip ir kitoms gyvūninės kilmės maistą perdirbančioms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad vabzdžių produktai gali sukelti alergines reakcijas asmenims, alergiškiems vėžiagyviams ir dulkių erkėms, ši informacija turi būti nurodoma ant produkto etiketės.
VMTV teigimu, kadangi vabzdžiai pagal ES teisės aktus yra priskiriami naujo maisto kategorijai, pagrindiniai sunkumai kyla realizuojant jau pagamintus vabzdžių produktus. Pagal dabar numatytas ES nuostatas, vabzdžių produktai negali būti eksportuojami už ES ribų, o ir pačios Sąjungos šalys ganėtinai skirtingai traktuoja galiojančius reikalavimus, todėl ne visada įsileidžia vabzdžių gaminius į savo rinką.
VMVT, siekdama palengvinti vabzdžių verslo pradžią, yra parengusi ir internetinėje svetainėje skelbia gaires vabzdžių augintojams ir perdirbėjams, taip pat mokomąją medžiagą ir kitą naudingą informaciją, galinčią padėti pradėti užsiimti šia veikla.