Naujo tyrimo išvadose teigiama: jeigu ir toliau į aplinką bus išmetami dideli kiekiai anglies dvideginio (už tai atsakingos taršios transporto priemonės, jėgainės ir kiti taršos šaltiniai), Jungtinėms Valstijoms šį šimtmetį gresia iki 200 proc. išaugusi žiedadulkių koncentracija. Tai reiškia, kad pagal šį scenarijų šių alergenų sezonas pavasarį prasidės 40 dienų anksčiau nei dabar, o truks net 19 dienų ilgiau.
Mokslininkai analizuoja, kaip atmosfera ir klimatas veikia medžius ir kitus augalus. Nors didžioji dalis tyrimų skirti žiedadulkėms kaip visumai, šį kartą ekspertai atidžiai paanalizavo kelias dešimtis skirtingų žolių ir medžių. Taip pat kaip jų žydėjimo sezonas įvairiais būdais veikia skirtingų JAV regionų žmones. Pavyzdžiui, Amerikos Šiaurės rytų regione drastiškiausiai išaugs tokių medžių kaip kiparisai ir ąžuolai žiedadulkių kiekis, tačiau būtent šių alergenų situacija pablogės visoje šalyje, o pasekmės bus skaudžios ne tik žmonių sveikatai, bet ir ekonomikai.
Jeigu vien nuo minties, kad alergenų sezonas prailgės, ima niežėti nosį ir kauptis ašaros, ekspertai ragina pabandyti įžvelgti ir gerąją pusę – na, galbūt bent jau geriau žinosime, kada laukti žiedadulkių atakų. Specialistai jau dabar stengiasi sukurti kiek įmanoma tikslesnius įrankius žiedadulkių aktyvumo prognozėms.
Kodėl daugėja žiedadulkių?
Pradėkime nuo pradžių. Žiedadulkės – žolių ir augalų dulkiniai dariniai, kuriuose slypi vyriška genetinė medžiaga, reikalinga floros dauginimosi procesams. Žiedadulkių kiekis priklauso nuo to, kaip auga konkretus augalas ar medis. Šylantis klimatas kai kuriose teritorijose paskatins augimo procesus, tad natūralu, kad ir žiedadulkių problema ten taps aktualesnė. Tik oro temperatūra – vos vienas iš lygties dėmenų. Ekspertai teigia nustatę, kad ateityje svarbiausias žiedadulkių kiekio veiksnys bus didėjančios anglies dvideginio emisijos.
Šylantis klimatas prailgins augalų sezoną, tad flora turės daugiau laiko skleisti žiedadulkes ir daugintis. Anglies dvideginis skatina fotosintezę, tad augalai auga didesni ir gamina daugiau žiedadulkių. Pasirodo, ateityje anglies dvideginis didėjančiam žiedadulkių kiekiui gali suvaidinti svarbesnį vaidmenį nei aukštesnė oro temperatūra.
Žiedadulkių pokyčiai priklausys nuo regiono
Šį kartą mokslininkai atidžiau pasidomėjo 15 skirtingų žiedadulkių rūšių, o ne jomis kaip vieniu.
Įprastai lapuočių medžių apdulkinimo sezonas prasideda jau žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Alksniai, beržai ir ąžuolai – trys didžiausią alerginę reakciją savo žiedadulkėmis sukeliantys lapuočiai, nors yra ir kitų medžių, pavyzdžiui, šilkmedis. Vasarą į žiedadulkių gamybą įsitraukia įvairiausi augalai, o vasarai įgaunant pagreitį ima žydėti ambrozijos. Amerikos pietryčiuose sausį atgyja visžaliai medžiai, tokie kaip kadagys. Teksase kedro žydėjimų metas prilygsta šienligės sezonui.
Nustatyta, kad Šiaurės rytiniame Amerikos regione daugumos alergiją sukeliančių medžių žiedadulkių sezonai kuo toliau, kuo labiau persidengia. Tai lemia oro šiltėjimas ir anglies dvideginio emisijų kiekio didėjimas. Pavyzdžiui, seniau žiedadulkes pirmiausia paskleisdavo ąžuolai, o po jų eilė ateidavo beržams. Dabar šie medžiai tą daro vienu metu, taip kaip reikiant apsunkindami gyvenimą alergiškiems žmonėms. Iš esmės ekspertai sutinka, kad žiedadulkių sezono pokyčiai bus ryškesni šiaurėje nei pietuose – tik todėl, kad šiaurinėse teritorijose bus fiksuojamas ryškesnis temperatūros pokytis.
Pietrytiniai regionai, įskaitant Floridą, Džordžiją ir Pietų Karoliną, ateityje gali tikėtis daugiau žolių žiedadulkių, o Ramiojo vandenyno šiaurvakarinėms teritorijoms specialistai prognozuoja mėnesiu anksčiau prasidėsiantį žiedadulkių sezoną, kurį lems mėnesiu anksčiau nei įprastai pražysiantys alksniai.
Yra ir gerų naujienų: galima pagerinti žiedadulkių prognozes
Šiuo metu prieinamos žiedadulkių prognozės pateikia pernelyg abstraktų paveikslą. Iš dalies taip yra dėl stebėjimo stočių stygiaus. Dauguma jų pavaldžios alergijų klinikoms, o jų Jungtinėse Valstijose mažiau nei šimtas. Pavyzdžiui, Mičigane nėra nė vienos.
Analizuoti skirtingų rūšių žiedadulkes – labai sudėtingas procesas. Dėl šios priežasties dabartinės prognozės tokios netikslios. Iš esmės jos grįstos ankstesniais stočių stebėjimo rezultatais ir oro prognozėmis. Naujas modelis, jeigu tik bus sėkmingai integruotas į prognozių sudarymo schemą, pateiks žymiai tikslesnių duomenų nuo konkrečių alerginių reakcijų kenčiantiems asmenims.
Nustatyti medžių buvimo vietą padės palydovų duomenys ir antžeminiai stebėjimai. Taip pat žinoma, kokią įtaką pasirodžius žiedadulkėms turi temperatūra – tai vadinama žiedadulkių fenologija. Turint tokią informaciją, pasitelkus tokius meteorologinius veiksnius kaip vėjas, santykinė drėgmė ir krituliai galima gana tiksliai nustatyti, kiek ir kokių žiedadulkių pateks į aplinką, o atmosferiniai modeliai gali atskleisti, kaip jos judės aplinkui. Štai ir gauname rezultatą – prognozę realiu laiku.
Visa ši informacija leis išsiaiškinti, kur ir kada gali būti konkrečių žiedadulkių, tad alergiški žmonės žinos, kokių vietų vengti arba kaip pasirengti akistatai su alergenais.
Šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos su JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos laboratorija dėl būdų, kaip tą informaciją paversti oro kokybės prognozių įrankiu.
Kalbant apie ilgalaikes žiedadulkių projekcijas, ekspertai vis dar susiduria su daug nežinomųjų. Pavyzdžiui, mokslininkai dar iki galo nesupranta, kodėl vienais metais augalai pasigamina daugiau žiedadulkių nei kitais. Kol kas nebūta sprendimo, kaip tokias tendencijas įtraukti į modelius. Taip pat lieka neįminta paslaptis, kaip flora reaguotų tuo atveju, jeigu anglies dvideginio emisijos taptų nevaldomos. Sunku prognozuoti ir ambrozijų bei gyvenamuosiuose rajonuose augančių medžių elgseną. Kol kas Amerikoje atlikta labai mažai mokslinių darbų aiškinantis, kur auga ambrozijos, tad tikrai yra kur tobulėti.
Žiedadulkių lygis jau kyla
2021 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad iš esmės žiedadulkių sezonas Jungtinėse Valstijose jau net 20 dienų ilgesnis nei XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, o pati šių alergenų koncentracija net 21 proc. didesnė.
Ateityje didėjanti žiedadulkių koncentracija ore ir ilgėjantis sezonas neapsiribos vien varvančia nosimi, ašarojančiomis akimis ir plyštančiomis galvomis. Skaičiuojama, kad sezoninės alergijos vargina maždaug 30 proc. populiacijos, tad turės didelės įtakos ekonomikai – pradedant išlaidomis sveikatos priežiūrai ir baigiant praleistomis darbo dienomis.