Po 28 metų kakavmedžių sumažės trečdaliu arba jie išvis išnyks
Iš Pietų Amerikos kilęs kakavos medis kasmet išaugina tūkstančius mažų žiedų, iš kurių išauga didžiuliai vaisiai, kurių kiekviename yra nuo 30 iki 60 sėklų. Šios sėklos specialiai perdirbamos ir iš jų gaminamas šokoladas, tačiau dėl tebesitęsiančios klimato krizės atogrąžų vaismedžiai gali atsidurti ties išnykimo riba, rašo greenmatters.com
Kad kakavmedžiai užaugintų kakavmedžių vaisius, jų žiedai turi būti apdulkinami, tačiau, pasak „EcoWatch", paprastai apdulkinama tik 10 – 20 proc. žiedų, todėl 90 proc. jų žūsta per 36 valandas nuo atsivėrimo. Mokslininkai tiria atsakingus apdulkintojus – muses ir tulžines muses, kurios, atrodo, vis rečiau apninka kakavos augalus. Nors to priežastys neaiškios, atrodo, kad jos susijusios su klimato kaita ir žemės ūkio intensyvinimu, rašo „ScienceDirect“.
Kakavmedžiui reikia maždaug penkerių metų, kad subręstų, o jo gyvenimo trukmė – 30 metų. Dėl šios priežasties Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija tvirtina, kad klimato kaita paveiks ne šią, o kitą kakavmedžių kartą.
Pasak Harvardo universiteto profesorių, pasaulinis atšilimas taip pat kelia didelę grėsmę kakavmedžiams, nes jie gali augti tik 10 laipsnių atstumu nuo pusiaujo, esant stabiliai temperatūrai, didelei drėgmei ir gausiam lietaus kiekiui. Tačiau temperatūra sparčiai kyla, o kritulių kiekis per pastaruosius 50 metų sumažėjo 30 procentų, todėl mažėja ir drėgmė. Manoma, kad iki 2050 m. kakavmedžiai visame pasaulyje išnyks beveik 33 proc.
Msn.com rašo apie dar liūdnesnes prognozes, kad organizacija „Oxfam" buvo ta, kuri paskelbė rimtą įspėjimą ir nustatė datą – XXI a. vidurį, kada šokoladas gali išnykti. Žinoma, daug anksčiau, maždaug 2030 m., šokoladas gali būti tokia išskirtinė prabanga, kad gali prilygti tokiems delikatesams kaip ikrai. „Oxfam Intermón" ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita yra pagrindinė kaltininkė, verčianti šokolado mėgėjus baimintis dėl savo ateities. Konkrečiai kalbama apie sausras ir ekstremalias temperatūras kaip priežastis, dėl kurių kakavos pasėliai visame pasaulyje patirs didžiausią žalą.
Tarptautinis atogrąžų žemės ūkio centras (CIAT) savo ataskaitoje tiesiogiai apžvelgė Ganą ir Dramblio Kaulo Krantą, du didžiausius kakavos augintojus planetoje, kurių produkcija sudaro daugiau kaip 50 proc. visos gamybos. CIAT duomenimis, šiose dviejose šalyse nuo dabar iki 2050 m. temperatūra pakils maždaug 2º C (35,6º F), todėl kakavos derlius taps beveik neperspektyvus, nes jam reikia tropinio, drėgno klimato ir maždaug 20º C (68º F) temperatūros, rašo msn.com
Kakavmedžio sėkloms, kurios auga atogrąžų klimato zonose, kur ištisus metus gausiai lyja, lietaus trūkumas ir temperatūros kilimas turėtų didelę įtaką.
Esant tokiai paklausai, kokia egzistuoja šiandieninėje globalizuotoje visuomenėje, penkeri metai yra labai ilgas procesas, kurio, artėjant klimato pokyčiams, daugelis pasėlių negalės užtikrinti.
Jei kakavos medžiai pradės nykti, kakavos augintojai Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Afrikoje ir kai kuriose Azijos dalyse, priklausomi nuo kakavos derliaus, liks be darbo, rašo „Global Citizen". Grynas šokoladas ne tik taps tam tikra retenybe, bet ir sukels visuotinį nedarbą visame pasaulyje.
Kokių priemonių galima imtis, norint išsaugoti šokoladą
Kol kas viena didžiausių pasaulyje šokolado gamintojų „Mars" bendradarbiauja su Kalifornijos universitetu Berklyje, siekdama genetiškai modifikuoti kakavos augalus.
CRISPR – tai technologija, leidžianti pagal poreikį modifikuoti DNR ir genomą, kad kakavos augalai galėtų išgyventi sausesnėje ir šiltesnėje aplinkoje. Jeigu šie medžiai galės augti kitose pasaulio dalyse ir bus atsparūs sausroms bei aukštoms temperatūroms, jie gali išlikti atsparūs nepalankioms auginimo sąlygoms, kurias lemia tebesitęsianti klimato krizė.
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija rekomenduoja ūkininkams auginti tam tikrus kakavos augalus, kurie yra atsparesni sausrai.
Dar viena įgyvendinama priemonė – tradicinio Brazilijos tvaraus metodo, vadinamo „Cabruca", taikymas, kai džiunglėse sodinami medžiai, kad kakavos augalai gautų daugiau pavėsio.
Vis dar yra nemažai galimybių išsaugoti kakavą, tačiau akivaizdu, kad vidutinės trukmės ateityje šokoladas taps daug brangesne preke nei dabar.
Daugelis prekės ženklų pradėjo naudoti kakavos pakaitalus, kad sumažintų šokolado grynumą ir taip padarytų jį prieinamesnį plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, baltojo šokolado sudėtyje nėra kietosios kakavos, kaip pieniškame ir juodajame šokolade, nors jo sudėtyje yra kakavos sviesto, pieno ir cukraus.
Lietuviai dažniausiai perka juodąjį šokoladą
Per metus „Rimi“ pirkėjai 79 – iose parduotuvėse visoje Lietuvoje šokolado nuperka apie pusę tonos. Prekybos centruose pirkėjai dažniausiai renkasi juodąjį šokoladą, antras pagal populiarumą yra pieniškas šokoladas. Kiek mažiau populiarūs rausvasis („Ruby“) bei baltasis šokoladai. Šokoladas populiarus visus metus, tačiau daugiausiai lietuviai jo nuperka per šventes – Kalėdų, Naujųjų metų, Valentino dienos, Velykų, Kovo 8 – osios, Mamos dienos proga.
Gabrielė Šerėnienė, šio prekybos tinklo atstovė spaudai, sako, kad pas juos pirkėjai šokolado gaminius gali rinktis iš itin plataus asortimento, kuris nuolat atsinaujina, o šventiniais laikotarpiais būna itin gausiai papildomas naujais pasirinkimais. Pasak jos, pirkėjai tai vertina ir noriai įsigyja jau pamėgtų ar išbando naujus šokolado produktus.
„Pastebime, kad parduotuvių lentynose klientai ieško ne tik aukščiausios kokybės juodojo šokolado, bet ir skirtingais įdarais, pavyzdžiui, pistacijomis ar šampanu gardintų saldainių. Populiarėja ir dražė su įvairiais riešutais bei lofelizuotomis uogomis, taip pat – šokoladai su sūria karamele ar jūros druska. Lietuviai labai mėgsta šokoladą su įvairiais riešutais, vaisiais ir uogomis, nes tai vertingi ir išraiškingi skonio deriniai, kurie papildo ir praturtina saldumynų skonį“, – pastebi „Rimi“ atstovė.
Taip pat, pasak G. Šerėnienės, vis daugiau pirkėjų atranda dar gurmaniškesnius ir egzotiškesnius skonius. Pavyzdžiui, pipirais, žaliąja arbata, levandomis, kanapių sėklomis arba rožių žiedlapiais gardintus saldumynus. Kasmet auga ir veganiškų šokoladų bei iš ekologiškų žaliavų pagamintų saldumynų pardavimai.
„Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau ieško ir savyje mažiau cukraus turinčių gaminių. Pirkėjų pasirinkimui įtakos turi ir produktų išvaizda – svarbu, kaip supakuoti saldumynai ir kokia jų išvaizda. Pavyzdžiui, Valentino dienos ar kitomis progomis daugelis renkasi prabangesnes ir puošnesnes pakuotes“, – sako „Rimi“ atstovė.
Kaip atskirti kokybišką šokoladą ir kur jį laikyti
„Rimi Lietuva“ kokybės vadovė Ana Čudinienė pabrėžia, kad renkantis kokybišką šokoladą svarbi ne tik produkto sudėtis, bet ir jo išvaizda bei šokolado tekstūra.
„Kokybiškas šokoladas turi blizgėti, o laužiant jį turi pasigirsti aiškus pokštelėjimas, bet svarbiausia – jis turi tirpti burnoje. Jį ragaujant reikėtų pasitelkti visas jusles: regą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Atsilaužus gabalėlį šokolado, reikėtų jį pauostyti, tuomet dėti į burną ir leisti jam ištirpti. Šokoladui tirpstant bus jaučiama jo tekstūra ir geriausiai atsiskleis šio saldumyno skonis“, – pataria A. Čudinienė.
Kokybės ekspertė šokoladą rekomenduoja laikyti sausoje, tiesioginių saulės spindulių nepasiekiamoje vietoje. Atidarius pakuotę šokoladą geriausia laikyti sandariame inde. Taip produktą ne tik pavyks apsaugoti nuo tiesioginės šviesos spindulių ar pašalinių kvapų, bet ir buityje dažnai pasitaikančių kenkėjų.
„Šokolado nerekomenduojama laikyti šaldytuve, nes dėl didelės drėgmės cukraus dalelės kristalizuosis ir ant šokolado atsiras matomos dėmelės. Šokoladas gali pabalti ir dėl staigių temperatūros pokyčių – dėl aukštesnės temperatūros kristalizuojasi kakavos sviestas, todėl šokolado paviršiuje taip pat gali susidaryti šviesios dėmelės. Tačiau šokolado pabalimas neturi įtakos nei jo skoniui, nei kokybei. Toks šokoladas ir toliau yra tinkamas vartoti“, – teigia A. Čiudinienė.
