Kiek dyzelis draugiškas aplinkai
Doc. dr. A. Rimkus pasakoja, kad yra du tipai vidaus degimo variklių – dyzeliniai, o tiksliau – slėginio uždegimo varikliai, ir benzininiai, kitaip vadinami kibirkštinio uždegimo varikliai. Jiems reikalingi skirtingi degalai.
„Kai Rudolfas Dyzelis sukonstravo slėginio uždegimo variklį ir atliko bandymus, naudojo riešutų aliejų. Taigi galime sakyti, atsinaujinančius degalus. Tada dar nebuvo sukurtas dyzelinas“, – primena pašnekovas, paklaustas, ar aplinkai draugiški degalai yra naujas dalykas.
„Kai Rudolfas Dyzelis sukonstravo slėginio uždegimo variklį ir atliko bandymus, naudojo riešutų aliejų. Taigi galime sakyti, atsinaujinančius degalus.“
Anot jo, nesvarbu, ar automobiliui varyti naudojamas dyzelinas, ar benzinas, tiek vieni, tiek kiti degalai susideda iš anglies ir vandenilio junginių. Panašius junginius galima sukurti naudojant ir atsinaujinančius degalus.
„Slėginio uždegimo (dyzelino) varikliams paprasčiausia Lietuvoje būtų naudoti aliejų iš rapsų. Tam taip pat tinka saulėgrąžų ar dar kitokių augalų aliejai. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad degalams gaminti yra naudojamas palmių aliejus.
Žinoma, nėra naudojamas grynas aliejus. Jis yra specialiai apdorojamas metanoliu ir kitomis cheminėmis medžiagomis ir yra išgaunamas rapsų metilo esteris. Tokie procesai suteikia degalams oksidacinį stabilumą, jie sumažina klampumą, gerina kitas fizikines-chemines savybes, ilgiau nesensta, turi žemesnę užšalimo temperatūrą.
Vienas iš svarbių komponentų, kurio nebuvo dyzeline, ir yra RME sudėtyje – deguonis, kuris gerina degimo procesą. Tačiau ilgiau saugant tokius degalus juose dauginasi bakterijos ir kad tokios taršos būtų išvengta rekomenduojama į degalus įmaišyti specialių biocidų. Panašių savybių biodyzelino gamybai gali būti naudojami ir kiti riebalai, pavyzdžiui, gyvulinės kilmės.
Jei nuvažiuotumėte į degalinę, ten pamatytumėte B7 degalus, tai reiškia, kad į dyzeliną dedama iki 7 proc. biodyzelino. Dyzeliną privaloma maišyti pagal ES standartus, niekur degalinėse nerasite gryno“, – paaiškina jis, kalbėdamas apie šiuo metu degaluose naudojamą biodegalų dalį.
Kuo naudingi degalai iš atliekų
A. Rimkus sako, kad RME ir analogiškų biodegalų dalis dyzeline yra ribojama, nes jie agresyviau veikia gumines dalis nei paprastas dyzelinas, gali daryti įtaką maitinimo sistemos dalių ilgaamžiškumui, tačiau tai galima išspręsti pakeičiant degalų gamybos technologiją. Galima naudojant tuos pačius įvairius riebalus ir aliejus (palmių, rapsų, saulėgrąžų, iš atliekų – kepimo ir pan.), tačiau kitas technologijas, išgauti hidrintą augalinį aliejų (angl. HVO).
„Tokių biodegalų savybės geresnės, neturi anksčiau paminėtų trūkumų ir automobilių gamintojai neprieštarauja, kad jais būtų šimtu procentų pakeistas dyzelinas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje „Neste“ degalinėse jau yra tokie HVO degalai. Kol kas tai vienintelė jų tiekėja Lietuvoje. Tiesa, tokie degalai šiuo metu yra brangesni už įprastą dyzeliną“, – kalba mokslininkas.
Jis priduria, kad naudojant HVO degalus (galima naudoti kaip dyzelino priedą arba 100 proc.) pagerėja dyzelinio automobilio ekologiniai rodikliai: sumažėja dūmingumas, azodo oksidų ir CO2 emisijos.
„Ateityje, manau, degalų gamyba iš atliekų bus plečiama, atpigs ir jos taps vienu iš svarbiausių šaltinių pakeisti iš naftos gaminamus dyzelinius degalus slėginio uždegimo varikliams.“
Tai lemia padidėjusi vandenilio ir sumažėjusi anglies dalis degaluose. Kaip RME, taip ir HVO degalai yra atsinaujinantys, o tai reiškia, kad net ir tie mažesni kiekiai CO2, kurie vis dėlto išmetami, bus didele dalimi (70 proc. ir daugiau) sunaudoti gyvavimo cikle.
HVO degalai šiuo metu pasaulyje daugiausiai gaminami iš palmių aliejaus. Tam, kad būtų kur sodinti tam skirtas palmes, dažnai kertami Atogrąžų miškai – vienas biologiškai unikaliausių ir įvairiausių regionų pasaulyje. Būtent dėl to palmių aliejaus naudojimas susilaukia kritikos.
Mokslininkas sako, kad HVO ir kitus atsinaujinančius degalus reikia daugiau gaminti ne iš maistui tinkamų produktų bet iš atliekų: „Atliekami moksliniai tyrimai ir yra sukurtos bei tobulinamos technologijos gaminti antros, trečios, ketvirtos .... kartų degalus. Ateityje, manau, degalų gamyba iš atliekų bus plečiama, atpigs ir jos taps vienu iš svarbiausių šaltinių pakeisti iš naftos gaminamus dyzelinius degalus slėginio uždegimo varikliams.“
„Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė teigia: „degalų iš atsinaujinančių žaliavų paklausa Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kartais.“
„Degalų iš atsinaujinančių žaliavų paklausa Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kartais.“
„Mūsų vertinimu, to priežastys yra tiek globalios, tiek vietinės. Iš globalių priežasčių – spartėjanti klimato kaita ir reguliavimas, kuriuo siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą transporte. Taip pat didėjantis bendras žmonių sąmoningumas klimato kaitos klausimu“, – sako ji ir priduria, kad didesnis gyventojų susidomėjimas „Neste“ siūlomu „Neste MY Renewable Diesel“ dyzelinu pastebėtas ir pasikeitus jo kainai. Nuo šių metų sausio 1 d. degalų iš atsinaujinančių žaliavų kaina, palyginti su įprasto dyzelino, tiek daug nebesiskiria.
Bendrovės siūlomas dyzelinas gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų, gaunamų iš maisto pramonės atliekų. Jį galima pilti į visas dyzelinu varomas transporto priemones, gryną arba sumaišytą su iškastiniu dyzelinu. Degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamyboje bendrovė palmių aliejaus nenaudoja.
Skaičiuojama, kad per visą degalų gyvavimo ciklą šis dyzelinas sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 90 proc.
Etanolis, metanas, vandenilis – galimybių daug
A. Rimkus sako, kad benzinas šiuo metu taip pat turi dalį biodegalų (bioetanolio) – jie sudaro 10 proc.: „Mūsų ūkininkai augina rapsus ir juos veža, pavyzdžiui, į „Rapsoilą“, kitas įmones, kurios gamina biodyzeliną RME. Kitais metais jie augina kviečius ir veža juos į „Kuraną“, kur iš jų gaminamas bioetanolis.“
„Varikliai gali būti pritaikyti taip, kad etanolio būtų galima naudoti iki 85 proc. ar net 100 proc.“
„Etanolio į degalus taip pat maišomas ribotas kiekis, nes maišant daugiau atsiranda neigiamas poveikis varikliui. Vis dėlto varikliai gali būti pritaikyti taip, kad etanolio būtų galima naudoti iki 85 proc. ar net 100 proc. Automobilius ėmus varyti vien etanoliu Lietuvoje atsirastų bėdų šaltuoju sezonu, bet 85 proc. etanolio tikrai įmanoma. Tiesa, automobiliai turi būti gaminami tokiems degalams“, – paaiškina jis.
Dar vienas tvarių degalų šaltinis – dujos, prideda pašnekovas: „Žinome, kad dalis viešojo transporto autobusų Vilniuje varomi gamtinėmis dujomis, bet tai yra iškastiniai degalai. O gali būti panaudojami biodegalai, t. y. biometanas, išgaunamas iš biodujų, kurios natūraliai išsiskiria sąvartynuose.
Lietuvoje yra biodujų generacijos įrenginiai, kurie gamina didelius dujų kiekius. Du pagrindiniai komponentai sudarantys biodujas yra metanas ir CO2. Atskyrus CO2, gaunamas biometanas ir dalis biodujų įmonių biometaną tiekia į gamtinių dujų dujotekius.
„Logiška yra vystyti įvairius transportui skirtus degalus ir kitus energijos šaltinius, leidžiant rinkai reguliuoti jų populiarumą, tačiau būtina atsižvelgti į transporto poveikį aplinkai.“
„Logiška yra vystyti įvairius transportui skirtus degalus ir kitus energijos šaltinius, leidžiant rinkai reguliuoti jų populiarumą, tačiau būtina atsižvelgti į transporto poveikį aplinkai.“
Juo gali būti varomi autobusai, krovininiai ir lengvieji automobiliai. Lietuviai gamina daug biodujų, bet jų sunaudoja daug mažiau, tačiau perka iškastinį kurą ir ateityje už tai teks mokėti baudas.“
Tarp kitų alternatyvų A. Rimkus įvardija vandenilį (be abejo gaminamą naudojant saulės ar vėjo energiją), kuris gali būti pritaikytas elektriniame transporte, turinčiame kuro elementus iš vandenilio generuojančius elektros energiją. Plečiant vandenilio energetiką ir siekiant išvystyti vandenilio tiekimo infrastruktūrą pereinamuoju laikotarpiu vandenilis gali būti naudojamas ir vidaus degimo variklyje važiavimo metu neišskiria CO2 emisijų.
Jis taip pat gali būti naudojamas kaip priedas į dujas, biometaną, tikti etanoliu ar biodyzelinu varomiems varikliams. Suprantama, sako pašnekovas, kad yra tobulinami ir elektromobiliai – jiems reikalinga plėsti infrastruktūrą, sukurti talpesnes bei ekologiškesnes baterijas: „Logiška yra vystyti įvairius transportui skirtus degalus ir kitus energijos šaltinius, leidžiant rinkai reguliuoti jų populiarumą, tačiau būtina atsižvelgti į transporto poveikį aplinkai.“
„ES direktyvos reikalauja, kad būtų mažinamos CO2 emisijos, todėl būtina priimti sprendimus sudarant sąlygas Lietuvoje kurti ir vystyti atsinaujinančių degalų gamybą ir tiekimo infrastruktūrą bei skatinti jų naudojimą, – priduria „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros mokslininkas. – Technologijos yra sukurtos ir ateityje bus vystomos.“
