Kur dingo popierius?
Popieriaus rinkoje jau nuo pandemijos pradžios jaučiama įtampa – sutrikus jūrinio transporto srautams iš Azijos sumažėjo popieriaus pasiūla Europos rinkose. Dar didesnę sumaištį atnešė 2022 – ieji: dėl žaliavų trūkumo užsidarė dalis svarbių popieriaus gamyklų Europoje, o vienoje didžiausių popieriaus pramonės grupių UPM gamyklų darbą sustabdė darbuotojų streikai. Kilusią sumaištį popieriaus rinkoje dar labiau paaštrino Rusijos karas Ukrainoje.
„Vienos iš pagrindinių medienos žaliavų, kuri naudojama popieriaus gamybai, tiekėjų buvo Rusijos federacija ir Baltarusija. Taikomos sankcijos neleidžia šioms valstybėms tiekti medienos į Europą, todėl popierius yra brangesnis, nes anksčiau Rusija ir Baltarusija medieną tiekė labai pigiai. Rusija ir pati yra nustačiusi tam tikras sankcijas vadinamoms „nedraugiškoms šalims“ ir neleidžia parduoti Europai medienos atliekų, iš kurių popierius yra gaminamas. Nors popierius atkeliaudavo ir iš Suomijos, nemažą dalį medienos pati Suomija įsiveždavo iš Rusijos“, – komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus.
Popieriaus kainą augina ir bendrą infliaciją sukeliantys veiksniai – logistikos ir energijos kainų kilimas, kai kurių popieriaus gamyboje naudojamų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, baliklio trūkumas ir brangimas.
„Dėl pasiūlos stygiaus popieriaus kainos kyla nuo 30 proc. iki 80 proc., priklausomai nuo rūšies. Kai kuriuos užsakymus tenka atidėti arba apskritai jų atsisakyti dėl to, kad nėra reikiamos rūšies popieriaus. Ypač trūksta kartoninio popieriaus, kuris naudojamas kylančioje pakuočių rinkoje, laikraštinio popieriaus, kurį importuodavome iš Rusijos, lipdukinio popieriaus, naudojamo pakuotėms žymėti ir pristatymo paštu paslaugoms, ir ofsetinio popieriaus, kurio stoką lemia medienos ir chemikalų trūkumas“, – teigė spaustuvės „Spaudos kontūrai“ direktorė Jolanta Peškaitienė.
Spaustuvės pastebi ne tik popieriaus trūkumą ir brangimą, tačiau ir tiekėjų polinkį naudotis rinkoje susidariusia situacija. Mažesni rinkos dalyviai dėl to patiria dar daugiau nepatogumų.
„Mes atsisakome rusiško ir baltarusiško popieriaus, kurio taip pat rinkoje yra mažai, perkame tik ES gaminamą popierių, tad mokame daugiau ir rinktis turime gerokai mažiau iš ko. Kadangi stygius juntamas visur, poreikis didelis, srautais rinkos dalyviai nepasidalina. Piktnaudžiaujama ir kainodara, o alternatyvų nėra, popieriaus fabrikai traukiasi dėl medienos trūkumo, todėl popieriaus ir toliau stigs“, – sakė spaustuvės UAB „Petro ofsetas“ direktorė Kamilė Kalibaitė.
Sunku konkuruoti
Mažesniems rinkos žaidėjams dėl susidariusios situacijos tapo sunku konkuruoti. Tiekėjai mieliau patenkina didžiųjų Europos įmonių užsakymus, o likusiems tampa sunku patenkinti klientų poreikius.
„Didieji Europos spaustuvininkai nuperka didelius kiekius, mažiesiems pradėtos taikyti kvotos, nėra net tam tikrų rūšių popieriaus. Kainos yra nematytos jau kokių 20 metų ir daugiau. Aš įtariu, kad jau peržengėme ir 1997 metų kainas, kai popierius buvo savotiškas deficitas. Kai kurių rūšių popierius brango dvigubai ir daugiau. Pavyzdžiui, tona ofsetinio popieriaus kainavo 700 eur., dabar – 1600 eurų“, – skundėsi K. Kalibaitė.
Dėl mažo popieriaus pasirinkimo, klientai taip pat priversti mažinti lūkesčius ir spaudos gaminiams rinktis kitą popierių nei norėta. Anot K. Kalibaitės, dėl šios priežasties menksta knygos meno kokybė, o kai kurių leidinių iš viso atsisakoma ir pereinama prie skaitmeninio formato. Besitraukianti rinka ir aršios konkurencinės sąlygos paskatina ir nesąžiningus susitarimus.
„Popieriaus trūkumas juntamas jau nuo pandemijos laikų, bet po karo Ukrainoje pradžios situacija tapo nebevaldoma. Net nupirktas popierius gali būti neatvežtas. Oficialiai nesakoma, bet jis perparduodamas kitiems, o pinigai grąžinami. Tokių niuansų verslo pasaulyje seniai nebuvo“, – sakė K. Kalibaitė.
Ar bus naujų knygų?
Popieriaus krizė jau dabar daro poveikį įvairių leidinių tiražams ir kainoms. Užsitęsusi sudėtinga padėtis popieriaus rinkose verčia spaustuvininkus perkelti susidariusius kaštus ant klientų pečių, todėl brangsta leidiniai galutiniams vartotojams.
„Popieriaus brangimas neišvengiamai turės įtakos knygų brangimui – brangs apie 30 proc. Žurnalų brangimą iš dalies gali kompensuoti reklamos pajamos, jei jie turi tvirtą auditoriją ir stiprius reklamos davėjus. Laikraščiai susiduria su nelengvomis dilemomis, juos gali gelbėti geresnis turinio apmokestinimas interneto platformoje ir pajamos iš reklamos“, – sakė spaustuvės „KOPA“ vadovas Saulius Mudėnas.
Dalies klientų poreikius prekybininkams pavyksta patenkinti ir naudojant perdirbtą popierių, tačiau jis tinkamas ne visiems gaminiams. Daugiausia tai higieniniai popieriaus gaminiai. Nors popieriaus gaminių kainos kyla, kol kas rinkoje jų yra pakankamai.
„Šiuo metu popieriaus rinkoje jaučiama įtampa, sukelta augančių kainų bei paties popieriaus trūkumo. Nepaisant šios įtampos, mes nepatiriame nesklandumų pirkdami popierinius šiaudelius, nes turime ilgalaikes sutartis su tiekėjais, kurie vykdo savo įsipareigojimus. Kalbant apie popierinių šiaudelių kainas, jos, be abejo, infliuoja dėl brangstančio popieriaus, kuris yra pagrindinė šiaudelių sudedamoji dalis“, – teigė popierinius šiaudelius prie sulčių gaminių naudojančios UAB „Eckes-Granini Lietuva“ marketingo vadovas Vidas Komparskas.
Jokios krizės nėra?
Popieriaus krizei nemažą įtaką daro nenumatytos pasaulinės problemos – tiek pandemija, tiek Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, tiek visame pasaulyje auganti infliacija, todėl sunku prognozuoti, kaip ir kada ši situacija galėtų išsispręsti. Anksčiau popieriaus produkcija menkai reagavo į natūralią infliaciją ir kainos išliko stabilios, todėl dabar staiga pabrangęs popierius į rinką įnešė sumaištį.
„Turime naują realybę popieriaus rinkoje, prie kurios turime prisitaikyti. Popierius ilgą laiką nebrango dėl perteklinių popieriaus gamybos pajėgumų. Pastaraisiais metais buvo uždaryti kai kurie popieriaus fabrikai, todėl popierius pasiūla sumažėjo ir kainos padidėjo. Prie šio pokyčio prisidėjo energijos kaštų augimas, todėl turime seniai matytą popieriaus kainų šuolį,“ – teigė S. Mudėnas.
Ekonomistas A. Bartkus sako, kad pokyčių popieriaus rinkoje nereikėtų vadinti krize. Jo nuomone, tai natūralūs infliacijos padariniai, kurių nepakeistų net ir pasikeitusios tiekimo sunkumus sukėlusios aplinkybės.
„Čia nėra jokia krizė, tiesiog reikia suprasti, kad nuo šiol popierius bus brangesnis. Popieriaus visuotiniu trūkumu aš nenorėčiau tikėti, galbūt trūksta kokio nors specifinio popieriaus rūšių, itin aukštos kokybės popieriaus, bet apskritai sakyti, kad popieriaus trūksta, yra perdėtas situacijos dramatizavimas. Reikia suprasti, kad popierius nuo šiol bus brangesnis, kaip ir visos kitos prekės“, – paaiškino doc. dr. A. Bartkus.