Tyrimo rezultatai parodė, kad vienas doleris, investuotas į augalinių baltymų gamybą, turi kur kas didesnį ŠESD sumažinimo efektą, nei pavyzdžiui, investicijos į kitus taršą mažinančius sprendimus: švaresnes cemento gamybos technologijas, energijos taupymą pastatuose, investicijas į elektromobilius ar vėjo bei saulės jėgaines.
Auginant ir gaminant mėsos produktus į aplinką išmetamas ypač didelis ŠESD kiekis, kai augalinės mitybos grandinėje emisijos yra žymiai mažesnės. Pavyzdžiui, jautienos gamybos metu išmetama nuo 6 iki 30 kartų daugiau emisijų nei gaminant tofu sūrį.
Augančios investicijos
Tyrimas rodo, kad investicijos į alternatyvius baltymus, įskaitant fermentuotus produktus ir mėsą iš ląstelių, šoktelėjo nuo 1 mlrd. dolerių 2019 m. iki 5 mlrd. dolerių 2021 m. Šiuo metu globali alternatyviųjų baltymų produkcija sudaro 2 proc. parduodamų mėsos, kiaušinių ir pieno produktų. Atsižvelgiant į dabartines augimo tendencijas, prognozuojama, kad 2035 m. alternatyviųjų baltymų dalis padidės iki 11 proc.
„Tai leistų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą neįtikėtinai daug – net 6,1 mlrd. tonų CO2 ekvivalento. Toks kiekis yra panašus, kiek pasiektume dekarbonizavę visą pasaulio aviacijos sektorių“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Ekspertų teigimu, sparti technologinė pažanga padės mėsos alternatyvų industrijai augti dar greičiau. Prognozuojama, kad įdiegus inovatyvius technologinius sprendimus, mažmeninėje prekyboje išaugs švaresnių, sveikesnių ir skanesnių produktų iš augalinių baltymų asortimentas.
„Įgyvendinus augalinių baltymų gamybos Food Tech investicijas Lietuvoje, galėtume ne tik tą patį kiekį maisto pagaminti 2–3 kartus mažesniame žemės plote ir smarkiai sumažindami taršą bei vandens naudojimą, bet galėtume ir visiškai atsisakyti benzino, gaminamo iš naftos“, – sako M. Nagevičius.
Sparčiai eikvojami resursai
Mėsos ir pieno gamybai naudojama 83 proc. dirbamos žemės ir 60 proc. žemės ūkio išmetamų ŠESD. Sueikvojus šiuos resursus gaunama tik 18 proc. kalorijų ir 37 proc. baltymų. Apie ketvirtadalis ŠESD pasaulyje išmetama dėl maisto gamybos ir žemės ūkio, o daugiau nei pusė – vien gaminant jautieną.
„Mitybos pokytis iš mėsos į augalus reiškia, kad sunaikinama mažiau miškų ganykloms ir pašarams auginti, o galvijai ir avys išskirs mažiau stiprių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – sako už mitybos pokyčius ir gyvūnų teises kovojančios organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Tyrimai rodo, kad Europa ir Šiaurės Amerika pasieks „mėsos piką“ iki 2025 m. ir tada tradicinės mėsos suvartojimas ims mažėti. Mokslininkai padarė išvadą, kad mėsos ir pieno produktų vengimas yra pats veiksmingiausias būdas sumažinti neigiamą poveikį planetai. Turtinguose regionuose, kur mėsos suvartojimas viršija rekomenduojamą normą, šios priemonės būtinos, siekiant sustabdyti klimato krizę.
„Deja, neretai atrodo, kad visuomenė, valdžios atstovai ir dauguma verslų nesupranta, kokią didelę įtaką klimatui turi mūsų mitybos įpročiai. Nenuostabu, kad iš to kyla ir mažiau efektyvus lėšų, investicijų paskirstymas. Augantis susidomėjimas alternatyviaisiais baltymais ilgai netruks tapti sniego gniūžte, kuri įsisuks į didelį pokyčių kamuolį. Vis daugiau dėmesio bus skiriama būtent gyvulininkystės sektoriaus daromai žalai eliminuoti ir alternatyviųjų baltymų sektoriui auginti“, – mintimis dalijasi M. Šermukšnė.