„Šiuo metu transformuojamės į technologijų bendrovę, nes būtent technologijos ir yra tas dalykas, be kurio neįsivaizduojamas tvarumas ateityje, ypač žemės ūkyje, maisto gamyboje. Mes siekiame pasitelkę technologijas išspręsti pagrindinius iššūkius, kaip pagaminti iš tiesų tvarius produktus ir, kaip įvardijame nusakydami savo misiją, maistą be kainos gamtai“, – sako Gediminas Judzentas, „AUGA group“ rinkodaros vadovas.
Anot pašnekovo, ekologinė gamyba itin sudėtinga ir stipriai reglamentuojama bei kontroliuojama.
„Draudžiama naudoti bet kokias chemines augalų apsaugos priemones, chemines trąšas, dėl to užauginti galutinį produktą daug sudėtingiau negu chemizuotuose ūkiuose: reikalinga specializuota dirvos priežiūra, būtinos inovatyvios technologijos, jei norime aukšto derliaus. Iš esmės ekologinėje žemdirbystėje net ir nelabai įmanoma pasiekti tokį patį derlingumą, koks galimas chemizuotuose ūkiuose. Tai yra iššūkis. Na, ir išlaikyti produktą, kai nenaudojamos kai kurios cheminės apsaugos priemonės, irgi kelia tam tikrų iššūkių“, – G. Judzentas
Pašekovas teigia, jog nors ekologinė gamyba daugeliu atveju prisideda prie tvarumo, tai tėra sudedamoji dalis. Nebūtinai visi ekologiškai pagaminti produktai yra tvarūs. Svarbu atkreipti dėmesį į emisijų aspektą. Bendrovės tikslas – iki 2030-ųjų metų sumažinti kiekvieno savo produkto emisijas ir pasiekti klimato neutralumą. Tai planuojama padaryti koncentruojantis į tris esmines sritis.
„Visų pirma, iškastinio kuro naudojimas žemės ūkyje. Turbūt mažai kas susimąsto, bet tai iš tiesų didžiuliai kiekiai. Kai kuriais atvejais net trečdalis visų žemės ūkio veiklos emisijų yra tiesiog iš iškastinio kuro – traktorių, kurie važinėja po laukus, dirba žemę ir naudoja tą kurą. Šiuo metu sprendimų, kaip rasti tvaresnį, švaresnį kurą, reikalingą žemei dirbti, pasaulyje nelabai buvo, todėl mes patys ėmėme šią problemą spręsti ir jau sukūrėme hibridinio traktoriaus prototipą, jis yra varomas biometanu ir elektra. Jau šiemet ir kitąmet mūsų laukuose tai bus įgyvendinta praktiškai, – pasakoja G. Judzentas. – Antroji didelė problema – galvijų virškinimo procesų emisijos. Ją mes irgi norime išspręsti iš esmės plačiai žemės ūkio veikloje taikomu būdu, kad visus mūsų auginamus galvijus būtų galima šerti pašaru, kurį mes patys ruošiame. Trečioji problema yra natūraliai susidarančios emisijos augalininkystės veikloje. Tiesiog iš dirvožemio į atmosferą garuoja azoto oksidas, tai irgi viena iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų; šią problemą galima išspręsti pasitelkus išmaniąją sėjomainą, ką mes ir darome. Grūdinės kultūros keičiamos ilgametėmis žolinėmis kultūromis, ir jau šiuo metu mūsų įmonėje veikia septynerių metų sėjomainos planas – net penkios kultūros pasikeičia tuose pačiuose žemės plotuose. Pritaikius tokią sėjomainą galima labai smarkiai sumažinti net ir organinių trąšų poreikį dirvožemyje, nes įmanoma natūraliai iš atmosferos, panaudojant augalų savybes, sukaupti dirvoje azotą ir taip išvengti emisijų.“
Šiandien, norint įsigyti tvarų produktą, keliami nemenki reikalavimai ir jo pakuotei. Tačiau bendrovės tvarumo vadovas įsitikinęs, kad tai – be galo kompleksinė tema ir ji gamintojams dar ilgai bus didžiulis iššūkis.
„Vartotojai tampa vis labiau edukuoti šioje srityje. Jie girdi informaciją, kad tam tikros medžiagos geresnės už kitas, nors nebūtinai tokia informacija visada teisinga, klausimas be galo kompleksiškas. Niekas negali lengvai pasakyti, kad štai čia yra gerai, čia – blogai. Pirmas dalykas, kurį reikėtų įsisąmoninti, – apskritai pakuotės kiekis jau yra būdas, kaip galima padaryti ją tvaresnę. Tiesiog naudoti mažiau pakuotės, plonesnę, tai mes ir darome savo įmonėje. Pavyzdžiui, grybų auginimo padalinyje įdiegėme technologijų, kurios padeda pakuoti į mažiau plastiko reikalaujančias pakuotes, – naudojamas plonesnis plastikas. Kitas būdas – rinktis pamatuotai tvaresnes medžiagas. Vėlgi, reikia nuspręsti, sutarti, ką mes matuojame. Jei žiūrėtume grynai į emisijų aspektą, tai kai kuriais atvejais plastikinė pakuotė galbūt geresnė net už popierinę ir beveik visada geresnė už skardinę. Kalbant apie AUGOS sriubą, daugeliui vartotojų žinomą produktą, kartais žmonės klausia, kodėl mes pakuojame į plastiką. Iš tiesų tai yra puiki alternatyva, daug geriau, nei pakuoti į tokio paties tūrio skardinę. Gamintojams dar yra ilgas kelias siekti inovacijų, geresnių sprendimų; manau, visi tai ir darome. Bendradarbiaujame su dideliais pakuočių gamintojais, kurie šia tema nesustojamai dirba“, – dalijasi pašnekovas.
Draugiškumas aplinkai – tai didelei pasaulio daliai rūpintis dalykas. Deja, ne visomis tvarumo vertybes eskaluojančiomis įmonėmis galima pasitikėti. Kartais visa tai telieka skambiais žodžiais.
Pašnekovas pataria, kaip vartotojui atpažinti, kur vykdomas „žaliasis smegenų plovimas“, o kur siūlomas iš tiesų tvarus produktas.
„Yla iš maišo visada išlenda. Turbūt nemažai esate girdėję tarptautinių korporacijų, kurias pagauna, sugėdina ir paskui tenka atsiprašinėti ir ką nors keisti. Vieno recepto nėra. Reikia edukuotis, domėtis, skaityti pateiktą informaciją, vertinti ją kritiškai. Nėra nė vieno bendro ženkliuko, kuris Jums pasakytų, kad viskas, kas čia nurodyta, yra teisinga arba ne. Jei kalbėtume apie ekologišką produktą, vienas iš tvarumo aspektų – tai Europos Sąjungos turimas aiškus ženklinimas, vadinamasis žalio lapo ekologiškumą patvirtinantis ženklas. Tai reiškia, kad juo pažymėti produktai tikrai ekologiški. Būna, sakoma, kad pagaminta laikantis ekologiškų standartų ar pats produktas ne ekologiškas, bet pagamintas iš ekologiškų medžiagų, tai visi tokie dalykai yra negalimi“, – aiškina pašnekovas.
Vertinant įmonės tvarumą, nereikėtų apsiriboti vien ekologiškumu, mat tvarumas apima ir daugelį kitų svarbių sričių.
„Tvarumas nėra vien tik aplinkosauga. Tai – ir socialiniai aspektai. Šiuo atveju mes galime kalbėti apie tai, kaip įmonės, gaminančios produktus, elgiasi su savo darbuotojais. Ką mes apie tai žinome? Pasaulyje yra daug įvairių būdų, kaip vertinami trečiosiose pasaulio šalyse gaminami produktai ir panašūs ženkliukai, kurie gali padėti vartotojams susiorientuoti“, – sako pašnekovas.
Rinkodaros vadovas pastebi, kad tvarumas paliečia vis daugiau lietuvių, – jie vis dažniau sakosi pasukantys šiuo keliu. Deja, realybėje tai vis dar vangiai atsispindi. Problema – ne vartotojų pusėje.
„Tendencijos rodo, kad žmonės vis labiau nori rinktis tvarius produktus, vis daugiau deklaruoja tokį norą, savo veiksmais taip pat tai įrodo, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad žmonių išsakoma nuomonė apklausose dar gana toli nuo vartojamų tvarių produktų apimčių. Tiesiog jų dar nėra tiek daug pasirinkimo, kainos prieinamumo prasme, kad žmonės galėtų įsigyti, kiek ir kokių norėtų. Aš nematau kitokio būdo gyventi šiame pasaulyje, kaip tik gyventi tvariai ateityje. Tikiu, kad atsiras daugiau supratimo apie tvarumą. Dabar mes jau puikiai suprantame žodį „tvarumas“, jis pastebimai įsišaknijo visų mūsų galvose. Norėčiau palinkėti, kad per ateinančius metus tvarumą ne tik žinotume, linkiu, kad supratimas apie tai dar labiau mumyse įsišaknytų ir vartotojams būtų didesnis tvarių produktų pasirinkimas“, – sako G. Judzentas.