Konfliktas suduos stiprų smūgį viso pasaulio maisto tiekimo grandinėms
Jau prieš kelias savaites JT Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) prezidentas Gilbertas F. Houngbo pranešė, kad krizė Ukrainoje turės įtakos apsirūpinimui maistu globaliu mastu. Vis dėlto, kainų kilimas ir žaliavų trūkumas labiausiai paveiks skurstančias šalis. „40 proc. kviečių ir kukurūzų eksporto iš Ukrainos keliauja į Artimuosius Rytus ir Afriką, kurios jau dabar susiduria su bado problemomis ir kuriose tolesnis maisto trūkumas ar kainų augimas gali sukelti socialinius neramumus”, – JT pranešime teigė G. F. Houngbo.
Tai, kad skurstančios šalys bus paliestos stipriausiai, patvirtina ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedriaus Bagušinskas. Tiesa, pašnekovo teigimu, karas Ukrainoje bendrai pakoregavo ne tik tam tikrų produktų prieinamumą, bet ir kainas. „Žiūrint globaliai, vargingos Afrikos šalys yra be galo priklausomos nuo importinių produktų. Jeigu, tarkime, rusiški ar ukrainietiški kviečiai būdavo eksportuojami į daugelį Afrikos šalių, dabar jie nėra eksportuojami, o alternatyvos – brangios. Taigi tokiu atveju skurstančiose šalyse kyla maisto trūkumo ar net bado klausimas, o tai yra visokių neramumų pagrindas“, – pastebi Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas.
G. Bagušinskui antrina ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas, pridurdamas, kad karas Ukrainoje įvedė daug sumaišties pasaulio grūdų rinkose, kurios buvo vienos didžiausių grūdų augintojų. Taigi karas Ukrainoje ne tik slopina prekybą, bet ir mažina būsimą derlių. „Ukrainai šiuo metu ne sėja mintyse, nors girdime, kad ukrainiečiai deda visas pastangas pasėti ir užauginti nors kažkokį derlių, o Rusijai taikomos sankcijos. Esant tokioms aplinkybėms, Europa priversta susidurti su didėjančiomis gamybos sąnaudomis. Jos susijusios jau ne tik su išaugusiomis energijos kainomis, bet ir apribotomis galimybėmis gauti žaliavų“, – aiškina K. Šimas.
Ar yra tikimybės ekologiškų maisto produktų paklausos augimui?
Žvelgiant retrospektyviai, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas teigia, kad su panašia situacija jau susidūrėme prieš dvejus metus. Vis dėlto, dabartinė situacija Ukrainoje kelia daugiau baimės ir nerimo. „Ši suirutė iššaukia kainų kilimą, žaliavų trūkumą, tam tikrą pirkimo bumą, kuris jau buvo pastebėtas prasidėjus koronaviruso pandemijai – pirmieji keturi mėnesiai buvo pirmo būtinumo produktų užsipirkimas. Dabar turime analogiją“, – aiškina G. Bagušinskas.
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, brangs tiek ekologiški, tiek neekologiški produktai. „Jeigu yra derliaus trūkumas, tai klausimas – brangs tik paprastos žaliavos ar visos. Atsakymas paprastas – brangs viskas. Pasėjus tiek ekologiškus, tiek neekologiškus grūdus – jie auga arba neauga vienodai“, – pažymi G. Bagušinskas, – Galbūt tam tikri ekologiniai reikalavimai galėtų būti atidedami keliems metams į priekį, nes jie gali tik paaštrinti tam tikrą problemą, o ne padėti“.
Bendrovės „Auga group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis taip pat pabrėžia, kad dabartinė karo situacija yra kiek kitokia, nei buvo pandemijos pradžioje. Vis tik, pašnekovas mąsto, kad kainų skirtumas tarp paprasto ir ekologiško produkto teoriškai turėtų sumažėti, o tai gali paskatinti rinktis ekologišką produkciją.
„Pandemijos metu žmonės turėjo daugiau laiko pagalvoti apie sveikesnį maitinimąsi, kuris taip pat paliktų mažesnį pėdsaką aplinkai. Dabartinė situacija, kainų pokyčiai ir pasirinkimas yra ne todėl, kad žmonės mąsto, ką pasirinkti. Tiesa, galbūt dalis žmonių pastebės, kad kainų skirtumas tarp paprasto ir ekologiško produkto yra minimalus, todėl pasirinks sveikesnį maitinimosi būdą“, – svarsto L. Miškinis.
Maisto produktų prieinamumo pokyčiai globaliu mastu
Tiesa, konfliktas sukels nemažai nepatogumų ir ūkininkams, kurie jau dabar skundžiasi, jog trąšas teks vežtis iš toli. „Trąšas ūkininkai gali pirkti iš Maroko, Kanados ir pan., bet jos keliaus ilgiau ir brangiau. Su augalininkyste yra susijusi didžioji maisto pramonės dalis, todėl padėtis grūdų sektoriuje turės įtakos visų maisto produktų kainoms, kurios jau pradeda atsispindėti parduotuvių lentynose. Pirmiausiai pabrangsta žaliava, gaminio produktai, o tada ir prekė, – pastebi K. Šimas, – Iš Ukrainos buvo importuojami saulėgrąžų išspaudos ir rupiniai, aliejai, kurie buvo naudojami pašarų pramonėje. Akivaizdu, kad juos dabar reikės keisti brangesnėmis žaliavomis iš kitų šalių, o tai paveiks ne tik pašarų rinką, bet ir augins gyvulininkystės produkcijos kainas“.
Savo ruožtu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas pastebi, kad Ukraina yra viena didžiausių saulėgrąžų augintojų.
„Iš šios žaliavos spaudžiamas aliejus. Todėl šio aliejaus gali rinkose trūkti. ES taip pat iš Ukrainos importuodavo apie 2–3 mln. tonų rapso. Jo stygius jau atsispindi kainose. Taip pat 10 mln. tonų ES importuodavo kukurūzų, jie buvo pagrindinė žaliava Ispanijos ir Nyderlandų kiaulių fermoms bei kitiems ūkiams. Tai reiškia, kad ims augti kiaulienos kaina visoje ES“, – sako K. Šimas.
K. Šimui antrina ir „Auga group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas: „Žaliavos, kurioms užauginti reikia daugiausiai trąšų, bus paliestos labiausiai – t.y. javai ir kitos grūdinės kultūros. Be to, visa mėsos pramonė nuo paukštininkystės iki gyvulininkystės remiasi tais pačiais pašarais, kurie yra užauginami“. L. Miškinis atkreipia dėmesį, kad šis konfliktas parodė, jog globali, intensyvi žemdirbystė yra labai jautri globaliems konfliktams, logistikos sutrikimams ir pan.
Žemės ūkio sektoriaus svarba valstybei
Žemės ūkis – tai ne tik verslas, bet ir strateginis sektorius, užtikrinantis šalies gyventojų aprūpinimą maistu, pabrėžia Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.
„Pirmiausia, sprendimų priėmėjai turi suvokti, koks naudingas, vertingas ir perspektyvus žemės ūkio sektorius yra valstybei. Neturėtume neigti, kad jis yra viena iš svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo sudedamųjų dalių greta gynybos ir energetinio saugumo. Lietuvoje pasigirsta keisti svaičiojimai, kad šis sektorius nekuria pridėtinės vertės. Tuo tarpu, Vakarų Europa ir Skandinavija rūpinasi šio ypatingą reikšmę turinčio sektoriaus plėtra, – pastebi K. Šimas, – Daugelis ES šalių nacionaliniais teisės aktais įtvirtino maisto pramonę, kaip ypač svarbų pramonės sektorių bei apsibrėžė priemones, skirtas veiklos užtikrinimui. Tokios šalys natūraliai apsirūpins reikiamu kiekiu maistu ar žaliava, o tai padės joms stabilizuoti vietines kainas, ilgalaikėje perspektyvoje vartotojas už maistą mokės mažiau nei gyventojai, gyvenantys tose šalyse, kurios to nedaro“.
Pašnekovas priduria, kad valdžia turėtų pradėti rimtai svarstyti, kaip užtikrins maisto rezervą gyventojams, kuris bus naudojamas ekstremalių situacijų metu.
„Jau prieš kelis metus buvo viešai teigiama, jog 13 mln. eurų – tiek per dešimtmetį, valstybė išleido grūdų rezervui saugoti, nors neturėjo jokio plano, ką su grūdų atsargomis daryti ištikus karui ar kitai nepaprastajai padėčiai. Maisto rezervo kaupimo ir saugojimo sistema kritikuojama jau seniai, tačiau vietoje naujos ir patogesnės piliečiams strategijos, toliau planuojama centralizuotai saugoti dar didesnį spektrą atsargų ir tokiu būdu lipama ant dar didesnio grėblio. Galbūt centralizuotas rezervas būtų tinkamas kariuomenei palaikyti, bet civiliams reikia daug patogesnio būdo“, – įsitikinęs Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.
Vis tik, pasak K. Šimo, visuomenė turėtų būti informuota, jog pati privalo kaupti rezervą kelioms savaitėms svarbiausių produktų, kurie reikalingi išgyvenimui: „Gyventojams turi būti aiškiai iškomunikuotas bazinių produktų sąrašas, kurį kiekvienas pilietis turi turėti atitinkamam terminui su atitinkamais vienetų skaičiais. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad žmonės turi pakankamai maisto, o ir valstybei, jei ateitų sunkus metas, nereikėtų galvoti, kaip organizuoti logistiką, kuri gali būti net neįmanoma“.
