Karas ir klimato kaita keičia Lietuvos verslų kryptis: šie sprendimai – ne mada, o būtinybė

Civilizaciją praretinęs maras, vykstantis karas ir grasinantis badas – tarsi Evangelijos pranašysčių išsipildymas, purtantis ne tik kiekvieno iš mūsų kasdienybę, bet ir verslų valdymą bei darbą. Pastarųjų metų įvykiai verslams nebeleidžia atsikvėpti, žaidimo taisyklės nuolat keičiasi, o vis daugiau kompanijų nebeapsieina be tvarumo specialistų.

Lietuvos verslai laviruoja tarp tarptautinių klimato kaitos reikalavimų, klientų poreikių pokyčių bei verslo pritaikymo prie besikeičiančių faktorių. Dabartinė situacija, įnešanti daug neaiškumo į verslo valdymą, kartu suteikia ir beprecedentę progą priimti daugiau tvaresnių sprendimų.

Sprendimus lemia klimato kaitos reikalavimai

Tarptautiniai klimato kaitos reikalavimai ypatingai stipriai veikia visus verslus. Įmonių vadovai sako, kad dabar, kaip niekada anksčiau, kiekvienas turi padaryti viską, kas jo jėgoms, jog ateityje būtų geriau. BTA vadovas Tadeušas Podvorskis įsitikinęs, kad verslai turi taikytis prie rinkos bei aplinkos pokyčių, o jei dirbtų tik sau, vargu ar ilgainiui išlaikytų sėkmę.

„Esame globalios draudimo rinkos dalis, veikiame ne patys sau, o drauge su kitomis organizacijomis, tuo pačiu esame visuomenės nariai, tad tarptautiniai klimato kaitos reikalavimai mums nurodo tam tikras gaires, kuriomis vadovaujamės. Manau, jog šiandien būtų itin sudėtinga ir egoistiška kurti bei vystyti verslą visai nekreipiant dėmesio į aplinką. Esame tam tikro sociumo dalis ir negalime į jį numoti ranka“, – pripažįsta draudimo atstovas.

„AUGA group“ tvirtina, kad dar iki tol, kai Europoje buvo paskelbta žemės ūkio strategija „Nuo ūkio iki stalo“, įmonė jau buvo paskelbusi savo artimiausių penkerių metų verslo planus, kurių strategine ašimi tapo tvarumas. Todėl dabartiniai pokyčiai ir reikalavimai kompanijai netapo dideliu galvos skausmu.

„Konkrečių tvarumo reikalavimų, kurie būtų privalomi mūsų verslui kaip, pavyzdžiui: privalomai sumažinti savo veikloje generuojamas emisijas – kol kas nėra. Mes tai darome savanoriškai ir kuriame inovatyvius sprendimus tam tikslui pasiekti, nes būdami ilgamečiai žemės ūkio sektoriaus dalyviai suprantame, kokį neigiamą pėdsaką aplinkai daro mūsų veikla, ir tikime, kad tai taip pat svarbu mūsų galutinių produktų vartotojams“, – sakė rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas.

Nekilnojamojo turto vystytojo „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas pastebi, kad kol kas tarptautiniai reikalavimai jų verslui nesikeitė, tačiau akivaizdu, jog karas Ukrainoje veikia tam tikrų sektorių, kuriuos veikia gamtinių dujų ir elektros kainos, sprendimus.

„Pavyzdžiui, Vilniaus gyventojų būstai šią žiemą gali būti šildomi aplinkai taršesniu mazutu, o ne dujomis. Reikia tikėtis, kad tokie sprendimai yra laikini. Tačiau geopolitinė situacija lėmė tai, jog staiga atsinaujinanti energetika sulaukė daugiau palankaus dėmesio – net ir didžiausi skeptikai suprato, jog ji yra planetos ateitis. Man iki šiol nesuprantama, kodėl jūros vėjo parkų vystymas Baltijos jūroje netapo prioritetu dar 2014 metais – šiuo metu jie jau būtų galėję veikti“, – stebisi G. Wolfas.

Kintančios aplinkybės keičia ir draudimo sąlygas

Draudimo kompanijos atstovas T. Podvorskis pastebėjo, kad klimato kaitos, karo ir kitų geopolitinių sąlygų poveikį jaučia ne tik verslai, bet ir jų klientai. Kol verslininkai atnaujina pasiūlymus ir taikosi prie kintančios aplinkos, gyventojai, savo ruožtu, nori patogesnių draudimo sąlygų.

BTA vadovo teigimu, šiandieninis pasaulis ir įvykiai jame yra sunkiai nuspėjami, tai, be abejo, veikia verslą. Karo akivaizdoje reikia drąsiai ir atvirai deklaruoti vertybes, atsisakyti bendrauti su tais, kurie remia diktatūrinį režimą. Klimato kaitos ir energetinės krizės akivaizdoje taip pat negalima likti nuošalyje. Būdami socialiai atsakingi, turime atsigręžti į save ir klausti, kuo galime prisidėti prie situacijos pagerėjimo, kaip galime įnešti teigiamą pokytį į tai, kas vyksta.

„Dėl klimato pokyčių fiksuojame augantį žalų, sukeltų stichinių gamtos jėgų, skaičių. Tai lemia klientų dėmesį šioms rizikoms bei bendrai dėmesį draudimui. Klientai vis dažniau domisi galimybėmis pasirūpinti platesne draudimo apsauga. Taip pat dėmesys gamtai, tvaresnis gyvenimas ragina atsigręžti į save: pasirūpinti savo turto draudimu – gendant daiktams nepulti pirkti naujų, o skirti dėmesio jau turimiems, dažnu atveju renkantis platesnę draudimo apsaugą“, – pokyčius vardijo T. Podvorski.

Klimato kaitos ir geopolitinės situacijos įtaka – neginčijama

Geopolitinė situacija bei klimato kaita – galingi veiksniai, galintys keisti valstybių tvarumo kryptį ir net Europos Sąjungos nustatomus reikalavimus konkrečioms valstybėms. Tai, savo ruožtu, koreguoja verslininkų planus.

G. Wolfas priminė Pakistano pavyzdį, kur klimato kaita iš esmės kelia grėsmę valstybei. Nors šiuo metu atrodo, jog karas turi didelį poveikį klimato kaitos stabdymui, iš tiesų tai klimato kaita gali lemti dar daugiau geopolitinių krizių. Todėl būtina apie tai kalbėti ir būti atviriems vieni su kitais, kol padariniai netapo dar skaudesni.

„Tvarumo tikslų nepasiekiančios įmonės pralaimės konkurencinėje kovoje – veikti netvariai jau dabar yra brangu, ateityje ši kaina tik didės. Spaudimą neinovatyvios bendrovės patirs ir iš vartotojų, kurių sprendimą pirkti jau dabar reikšmingai lemia aplinkosaugos ir socialiniai aspektai. Tad verslui, kuris dar neturi aiškaus plano kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimato kaitai, patarčiau suskubti. Klimato kaitos konferencijoje aptariamos svarbiausios temos – esama situacija, jos analizė, prognozės ateičiai. Tikriausiai šiemet daug dėmesio bus skirta energetikai, nes tai – didžiausia šalių problema, turinti milžinišką poveikį aplinkai“, – sakė G. Wolfas.

„AUGA group“ atstovas patvirtino, kad žvelgdamos į dabartinį karo ir nevaldomų energetikos kaštų laikotarpį, įmonės ieško alternatyvių sprendimų, kaip tapti mažiau priklausomomis nuo išorės faktorių ir išgyventi šį periodą: „Neretai tomis alternatyvomis tampa veiklos efektyvinimas ar kiti tvaresni sprendimai, kaip pavyzdžiui: apsirūpinimas energija iš saulės jėgainių. Norisi tikėti, kad įveikus krizinį laikotarpį vis daugiau verslų priims tvarumą ne tik kaip išgyvenimo sprendimą, bet ir galimybę prisidėti prie klimato kaitos suvaldymo“.

Tvarumo specialistai atsipirko su kaupu

Delfi kalbintos įmonės turi savo tvarumo specialistus, tačiau neslepia, kad jų nebūtinai reikia visiems verslams. „AUGA group“ turi net ne vieną specialistą, atsakingą už įmonių grupės tvarumo strategijos rengimą, vystymą ir įgyvendinimą. Šie darbuotojai jau atnešė apčiuopiamos naudos.

„Šių dienų kontekstas tik įrodo, jog dar 2020 metais priimti strateginiai sprendimai buvo teisingi, pavyzdžiui: kurti biometanu varomą žemės ūkio techniką, investuoti į biometano gamybą iš žemės ūkio atliekų ir juo pakeisti veikloje naudojamą iškastinį kurą. Nors šis sprendimas pirmiausia buvo priimtas dėl galimybės vystyti tvarią žemdirbystę, bet šiandien tai jau tampa ekonomiškai naudinga ir padės iš dalies atsverti patiriamą energijos kaštų įtaką bei padidinti verslo atsparumą išorės faktoriams“, – apie tvarumo sprendimus įmonėje kalbėjo G. Judzentas.

„Relevan“ tvarumo direktorius atkreipė dėmesį, kad tvarumo vadovo rolė organizacijose pamažu iš naujovės tampa visiškai įprasta praktika. Jo manymu, tai, kad aukščiausio lygio vadovų komandą papildo ekspertas, išmanantis aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės, gerosios valdysenos sritis, parodo įmonės ryžtingumą veikti tvarumo link. Be to, toks ekspertas padeda suprasti pilną kontekstą – kokį poveikį aplinkai įmonės veikla turi dabar, kokių rezultatų galima pasiekti investuojant į inovacijas ir kaip greitai tai galima padaryti.

Paklaustas, ar verslai ateityje nesipeš dėl šių specialistų, pašnekovas svarstė, jog tai priklauso nuo įmonės veiklos, mat kai kuriuose sektoriuose ši profesija jau yra paklausi, kiti susiduria su tam tikrais iššūkiais ar tiesiog neturi didelio poreikio, samdo išorinius konsultantus.

„Pastarieji įvykiai, kuomet kai kurie gamintojai pristabdė veiklą dėl išaugusių energijos kainų, rodo, jog tvarumo ekspertus samdyti turėjome pradėti gerokai anksčiau. Jie ir būtų įmonėms padėję pasirengti bei įgyvendinti perėjimo prie atsinaujinančios energetikos projektus, pasinaudoti valstybės teikiama parama investuoti į saulės jėgaines – verslas neišnaudojo galimybių, kurios jam buvo suteiktos“, – kalbėjo G. Wolfas.