„Vis daugiau gyvenimo sričių tampa skaitmenizuotos ir yra perkeliamos į virtualią erdvę arba ten turi alternatyvų. Elektroninė prekyba maisto prekėmis itin aktuali tapo pandemijos akivaizdoje – buvo pastebimas dėl saugumo gerokai išaugęs vartotojų poreikis įsigyti maisto, taip pat įvairių buičiai reikalingų produktų internetu ir gauti juos tiesiai į namus. Nors įsibėgėjus vakcinacijai lankytis parduotuvėse gyvai tapo dar saugiau, noras apsipirkti elektroniniu būdu niekur nedingo – tą rodo ir apklausos rezultatai“, – sako „Rimi Lietuva“ e. komercijos formato direktorius Vaidas Lukoševičius.
Trūksta kompiuterinio raštingumo žinių
Apklausa, kurioje dalyvavo beveik 4 tūkst. parduotuvių tinklo pirkėjų iš įvairių Lietuvos regionų ir miestų, buvo siekiama išsiaiškinti, kiek žmonių naudojasi „Rimi.lt“ elektronine maisto prekių parduotuve ir dėl kokių priežasčių tai daro arba šios galimybės vengia. Paaiškėjo, kad el. būdu apsiperka beveik penktadalis pirkėjų – 19,1 proc. Visgi, apklausos rezultatai atskleidė, kad rečiausiai maistą internetu įsigyja vyresnio amžiaus žmonės – jų el. parduotuvėje apsiperka vos 2 proc., teigiama pranešime spaudai.
Pasak V. Lukoševičiaus, vyresniems žmonėms – tėvams, seneliams – maisto prekes neretai užsako jų vaikai, anūkai: „Net ir gyvendami ne Lietuvoje jaunesni giminaičiai pasirūpina vyresniaisiais, užsakydami jiems maisto į namus nuotoliniu būdu. Tai labai patogu, ypač, jei vyresniems žmonėms yra sunkiau vaikščioti, jie nesaugiau jaučiasi eidami į parduotuvę, neturi jėgų patys parsinešti pirkinių ir pan.“.
Nors apsipirkimo būdai, įpročiai ir galimybės keičiasi, vyresnio amžiaus žmonės vis tik dažniau renkasi apsipirkti fiziniuose prekybos centruose. Pasak „Sidabrinės linijos“ vadovo Mariaus Čiuželio, Lietuvos senjorai vis dažniau naudojasi internetu – skaito naujienas, ieško informacijos apie įvairias prekes ir paslaugas, tačiau jiems vis dar trūksta kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tad didžioji dalis jų prekes vis dar perka fizinėse, o ne internetinėse parduotuvėse.
„Atsakymas, kodėl vyresnio amžiaus žmonės vis dar teikia pirmenybę fiziniam apsipirkimui, daugiasluoksnis. Pradedant kompiuterinio raštingumo įgūdžiais, patirties ar pasitikėjimo stoka ir baigiant techninėmis priemonėmis – senjorai neturi išmaniųjų telefonų, kompiuterių. Be to, įtakos turi ir prasta sveikata – blogas regėjimas, sutrikusi motorika, todėl mažame ekrane gali būti tiesiog per sunku išsirinkti norimas prekes. Visa ši puokštė priežasčių ir veda prie to, kad vyresnio amžiaus žmonėms atrodo paprasčiau į parduotuvę nueiti fiziškai ar net paprašyti pagalbos kitų, nei patiems imtis iniciatyvos ir užsisakyti prekes į namus. Juolab, kad neretai tai susiję ir su papildomo bendravimo poreikiais. Reikia daug laiko mokyti, pratinti garbaus amžiaus žmones prie technologijų, aiškinti, kaip tai padaryti, rodyti pavyzdžius ir t.t. Žinoma, klaidų tikimybė taip pat yra labai didelė, o jiems tai – papildomas stresas. Baimę kelia ir tai, kad operacijos susijusios su pinigais“, – sako M. Čiuželis.
Kompiuterinio raštingumo trūksta ir jaunesniems nei pensinio amžiaus žmonėms. Norinčius šiuos įgūdžius lavinti M. Čiuželis kviečia prisijungti prie „Sidabrinės linijos“: „Savanoriai ar skambučių centro konsultantės tikrai paaiškins, pamokys, padrąsins. Tiesa, viskas vyksta telefonu, tad tai gali būti šiokia tokia kliūtimi. Norintys gyvo mokymosi gali galvoti apie „Senjorų avilį“ Vilniuje ar Trečiojo amžiaus universitetus – vyresnio amžiaus žmonių traukos centrus – visoje Lietuvoje“, – rekomenduoja M. Čiuželis.
Elektroninis apsipirkimas artimesnis jaunesniems
Dažniausiai elektroniniu būdu apsipirkinėja jaunesnio amžiaus žmonės – net 42 proc. apsiperkančių internete sudaro asmenys iki 35 metų.
Pagrindinės priežastys, kodėl perkantys internetu renkasi šį apsipirkimo būdą, yra didelis užimtumas ir laiko trūkumas, nenoras gaišti laiko fizinėse parduotuvėse, būtinybė likti namuose, poreikis ramiai suplanuoti pirkinius ir apsipirkti saugiai. Žmonės dažniau renkasi pirkti internetu, kai neturi galimybės naudotis nuosavu transportu ar perka daugiau prekių.
Vis dėlto prioritetu išlieka gyva apsipirkimo patirtis. Dažniausia gyvo apsipirkimo priežastimi tampa noras prekes pagal poreikį susirinkti patiems. Tokį atsakymo variantą pasirinko net 61,9 proc. visų apklaustųjų. Kita priežastis – naudojimosi e. parduotuve įgūdžių trūkumas – šią priežastį pasirinko 10 proc. apklausos dalyvių. Likę 9 proc. e. maisto prekių parduotuve nesinaudoja dėl kitų priežasčių.