Amžinas klausimas – valgyti ar nevalgyti: ką apie maistą pasako jo galiojimo laikas ir kada turime būti atsargūs

Rankoje laikome prieš keletą dienų pasibaigusio galiojimo maisto produktą ir svarstome, ką su juo daryti: valgyti ar išmesti? Valgydami įtartiną maistą, rizikuojame apsinuodyti, o jį išmesdami auginame jau ir taip didelę maisto švaistymo problemą, dėl kurios net trečdalis maisto pasaulyje virsta šiukšlėmis. Kad nereikėtų rinktis iš šių dviejų blogybių, gamintojai taiko įvairius tinkamumo vartoti laiką ilginančius apdorojimo ir pakavimo sprendimus. Vis dėlto, kovoje su maisto švaistymu svarbiausią vaidmenį atlieka ne tik gamintojai, bet ir patys vartotojai.

Suvalgius pasibaigusio galiojimo maisto, laukia organizmo atsakas

Grįžkime prie situacijos, kurioje svarstome, valgyti ar nevalgyti pasibaigusio galiojimo termino produktą. Kokių rizikų sveikatai kelia pasibaigusio galiojimo ir sugedę mėsos, žuvies, pieno produktai, kiaušiniai? Kaip teigia medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja Vaida Uzelienė, pasibaigusio galiojimo maisto produktai, jei buvo tinkamai laikomi, labiau susiję su kokybės praradimu – ypač, jei produktas buvo užšaldytas.

„Pasibaigusio galiojimo maisto produktų geriau atsisakyti, ypač neduoti jų vaikams, nėščioms moterims. O jei nėra kitos galimybės, tai gerai termiškai juos apdoroti prieš valgant. Vertėtų pasikliauti ir savo pastabumu. Pasikeitusi spalva, konsistencija, skonis, blogas kvapas ar net pelėsis yra požymiai, kad produkto valgyti jau negalima“, – įspėja šeimos gydytoja.

Kartais pastebėję, kad maisto produkto galiojimas pasibaigė prieš keletą dienų, surizikuojame ir jį suvartojame. V. Uzelienė paaiškina, kad greitai gendantys ar pasibaigusio galiojimo maisto produktai vengtini dėl to, nes galima apsinuodyti, tačiau neretai organizmas nuo tokio apsinuodijimo mus apsaugo.

„Ilgesnį laiką laikomuose produktuose dauginasi patogeninės bakterijos, o gendančios maisto medžiagos išskiria įvairius toksinus. Jie ir sukelia įvairaus pobūdžio ir sunkumo sveikatos sutrikimą. Organizmas neretai pats susitvarko su patogeninėmis bakterijomis, nes normalus skrandžio rūgštingumas veikia kaip filtras. Skrandžio rūgštis, jei nevartojama rūgštingumą mažinančių vaistų, tiesiog sunaikina tokias bakterijas. Tačiau, jei tai neįvyko, pasijaučiame blogai. Dažniausi simptomai – pykinimas, šaltkrėtis, viduriavimas, galvos skausmas, karščiavimas ir raižantys skrandžio ar žarnyno skausmai“, – teigia V. Uzelienė.

Suvalgius pasenusio maisto ir pasijutus blogai, vertėtų save stebėti. Šeimos gydytoja pastebi, jog lengvas pykinimas ir šleikštulys rodo, kad organizmas tvarkosi pats. Tačiau galbūt galime tokiu atveju kaip nors sau padėti?

„Pakanka gerti paprasto vandens, juodos arbatos, galima vartoti aktyvuotos anglies ir nieko jokiu būdu nevalgyti. Tačiau, jei prisideda vėmimas, viduriavimas, turime žinoti, kad taip netenkame būtinų elektrolitų – kalio, natrio ir skysčių. Todėl būtina gerti šilto vandens, o dar geriau – specialių paruoštų tirpalų, kuriuose yra tinkama elektrolitų koncentracija. Nepatarčiau vartoti vaistų nuo viduriavimo savo nuožiūra. Neretai tai tik prailgina ligos trukmę arba galime tapti mikroorganizmų nešiotojais“, – įspėja šeimos gydytoja.

Jei būklė visgi blogėja, temsta sąmonė, trūkčioja raumenys ar net atsiranda kraujo priemaišų išmatose, V. Uzelienė pabrėžia – būtina skubiai kreiptis į medikus.

„Lengvos ligos sveikimo periodas trumpas, pakanka kelių dienų. Tik svarbu tuo laikotarpiu vengti pieno, miltinių produktų, saldumynų, žalių daržovių. Neapkrauti virškinimo sistemos per dideliu koncentruoto maisto kiekiu. Sunkios eigos liga, kai gydoma stacionare, apriboja normalią žmogaus veiklą apie porą savaičių. O kartais turi savo pasekmes – komplikuojasi sąnarių uždegimu, o retais atvejais ir sunkesnėmis būklėmis“, – sako šeimos gydytoja.

Kad maistas galiotų ilgiau: kaip pakuotės sprendžia maisto švaistymo problemą?

Maždaug trečdalis pasaulio maisto išmetama – tai sudaro apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Kaip pastebi „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis, ilgesnis produktų galiojimo laikas, pasitelkiant specialų paruošimo būdą ir tinkamą pakuotę, padeda spręsti maisto švaistymo problemą.

„Produktų šviežumą išlaikyti leidžia keletas skirtingų pakavimo būdų. Vienas jų – vakuumavimas, kai iš pakuotės yra pašalinamas oras. Nors vakuumavimas padeda išlaikyti produktą ilgiau šviežią, tačiau galiojimo terminas pailgėja nedaug. Kitas būdas – apsauginės dujos. Pakuojant maisto produktus, pakuotė yra užpildoma maisto produktui tinkamu dujų mišiniu. Dar vienas pakavimo būdas, siekiant prailginti produktų galiojimo terminą – jų apdorojimas aukštoje temperatūroje. Tokiu būdu produktai yra sterilizuojami ir įgauna ilgą galiojimą terminą, kurio trukmė siekia nuo vienerių iki pusantrų metų. Be to, produktus apdorojant aukštoje temperatūroje, nebereikia naudoti tokių priedų kaip konservantai, kurie apsaugo produktus nuo gedimo, tačiau kai kurie iš jų gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui“, – sako L. Miškinis.

Nors inovatyvios pakuotės leidžia ilgiau išlaikyti maistą šviežią, L. Miškinis įsitikinęs, kad kovojant su maisto švaistymo problema ne mažiau svarbu atsižvelgti į pačius vartotojų įpročius.

„Svarbu tinkamai planuoti apsipirkimus, atkreipti dėmesį į turimus produktus ir jų galiojimo terminus, užtikrinti tinkamas produktų laikymo sąlygas. Visais atvejais maisto produktus būtina laikyti taip, kaip tą ant pakuotės nurodo gamintojas, nesukelti didelių temperatūrinių svyravimų“, – pabrėžia L. Miškinis.

Produktus ilgiau išsaugoja karštis, fermentacija ir džiovinimas

Tuo metu „Nestlè Baltics“ Maisto kategorijų vadovė Akvilė Keraminienė pastebi, kad pirminė ir pati svarbiausia pakuotės paskirtis ir yra išlaikyti maistą šviežią, apsaugoti maisto produktus ar gaminius nuo kenksmingo išorės poveikio – taip išlaikomos ne tik vertingos maistinės savybės, prekinė išvaizda, bet ir tausojami gamtos resursai.

„Įvairiuose transportavimo ir apdirbimo etapuose prarandama net 30 proc. maisto produktų – tai didelis nuostolis, todėl tiek pakuotės, tiek logistikos grandinės yra nuolatos tobulinamos, ieškoma efektyviausių priemonių. Vienas iš dažniausių sprendimų, kurį žmonija naudoja jau 7000 metų, yra žalių maisto produktų apdorojimas karščiu, fermentacijos procesu ar džiovinant. Tai ne tik būdas išsaugoti produktus ilgiau, bet ir priemonė pašalinti terpes, palankias maistą gadinančioms bakterijoms veistis. Tiek šaldymas, tiek kaitinimas, pavyzdžiui, pasterizacija, pirmiausia panaikina bakterijas – tik tuomet produktas yra tinkamas saugojimui ir pakavimui“, – sako A. Keraminienė.

Nors maisto produktų apdorojimas karščiu, fermentacijos procesu ar džiovinant taikomas jau tūkstančius metų, tie patys principai veikia ir šiandien, net jei naudojamos technologijos yra sudėtingesnės. Tačiau įdomu: kaip tai paveikia tinkamumą vartoti?

„Pirmiausia, skirtingi produktai su aplinka reaguoja skirtingai, todėl ir jų tinkamumo vartoti terminas nėra vienodas. Natūralu, kad gerai supakuotą ir aplinkos nepaveiktą šokolado plytelę galima laikyti ilgiau nei jogurtą, kuriame vyksta fermentavimosi procesai. Tai labiau susiję ne su produkto apdorojimu, o su jo maistinėmis savybėmis, taip pat įpakavimu. Štai čia pasitelkiamos ir pakuotės – būtent jos turi būti pritaikytos apdoroto produkto konsistencijai, tinkamai saugoti nuo drėgmės ar temperatūros svyravimų, taip pat turi būti patogios transportuoti, sandėliuoti ir parduoti vartotojams“, – teigia A. Keraminienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį ne tik į pakuotę, bet ir patį vartotoją. Anot jos, vartotojai taip pat turi stengtis užtikrinti tinkamas sąlygas produkto laikymui ir suprasti, jog net ir geriausia pakuotė neapsaugos kavos, jei pradarę kavos pupelių pakelį paliksite jį atvirą – po kontakto su deguonimi pupelės oksiduojasi ir praranda skonines savybes.

Svarbu suprasti, kuo skiriasi „Vartoti iki“ ir „Geriausia iki“

Dažnas susiduria su problema, kuomet nespėjus suvartoti maisto per jo galiojimo terminą tenka jį išmesti. Kalbant apie šią problemą, A. Keraminienė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad žymėjimai „Vartoti iki“ ir „Geriausia iki“ reiškia ne tą patį.

„Vartoti iki“ naudojama žymėti produktus, kurie greitai genda, pavyzdžiui, pieno gaminius. Šios žymos vertėtų paisyti. „Geriausia iki“ yra indikacija, iki kada produktą rekomenduojama suvartoti idealiu atveju, tačiau tai nereiškia, kad pasibaigus terminui produktas tampa nebevartotinas.

„Galiojimo terminas yra svarbi indikacija, sukurta siekiant išvengti apsinuodijimo nebetinkamu vartoti maistu. Tačiau ne visi produktai maistines savybes praranda vienodai –yra ir tokių, kurie tinkamai laikomi ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio, net ir pasibaigus tinkamumo vartoti terminui gali tikti vartojimui. Čia svarbu pasitelkti sveiką protą ir juslines savybes.

Pavyzdžiui, jei rankose laikote šokoladą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs prieš porą savaičių, ir esate tikri, kad jis buvo laikomas sandariai, pastovioje temperatūroje, galite patikrinti produkto spalvą, kvapą ir skonį. Tai trys pagrindiniai indikatoriai, leidžiantys įvertinti, ar produktas neprarado maistinių savybių. Jei nematote pakitimų tekstūroje, jei produktas neskleidžia negero kvapo ir, jei paragavus gabaliuką, skonis yra jums pažįstamas, net ir pasibaigus galiojimo terminui produktas gali būti tinkamas vartojimui“, – teigia A. Keraminienė.

Vertinant, ar pasibaigusio galiojimo termino produktas dar tinkamas vartoti, reikėtų turėti omenyje protingą kelių dienų laikotarpį – A. Keraminienė juokauja, jog maisto produktų nereiktų lyginti su vyno buteliais, kurių vertė tik auga su metais.

„Kitas esminis momentas – visada laikytis produkto laikymo sąlygų nurodymų. Paėmus produktą iš šaldytuvo ar šaldiklio, stenkitės juos ten įdėti kaip įmanoma greičiau. Jei pakuotėje perspėjama, kad produktą reikia laikyti kambario temperatūroje, nepalikite jo karštyje arba šaltyje. Net jei nusipirkote tai, ko nespėsite suvalgyti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos – ne bėda. Labai daug produktų galima šaldyti – apdoroti šalčiu jie bus tinkami vartoti ilgiau. Žinome, atšaldytą produktą reikia suvalgyti gana greitai ir pakartotinai šaldyti nepatariama“, – sako ji.