Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, žiemos švenčių laikotarpis gali „užaštrinti“ kai kuriuos esamus probleminius lygybės ar įvairovės aspektus, pažymi su migracijos tema dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė Rasa Pranskevičiūtė–Amoson.
„Pavyzdžiui, dominuojančios religijos kultūrinės praktikos ir tradicijos šventiniu laikotarpiu gali sudaryti mažiau palankias sąlygas religinių mažumų bendruomenių praktikai – ypač viešojoje erdvėje, – sako pašnekovė. – Kita vertus, šventinis laikotarpis gali tapti puikia galimybe skatinti solidarumą bei bendruomeniškumą.“
Lietuviai vis dar nepriima tautinių mažumų atstovų
2021 m. duomenys rodo, kad net 15 proc. mūsų šalies gyventojų save priskiria tautinėms mažumoms. Be to, Lietuvoje gyvena Romos katalikų, stačiatikių ortodoksų, sentikių, evangelikų, musulmonų sunitų, jehovos liudytojų, baltų tikėjimą išpažįstančių žmonių, vardija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė, Lietuvos Įvairovės chartijos valdybos pirmininkė Vilma Gabrieliūtė.
Deja, bet reprezentatyvios apklausos rodo, kad net 20 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais, 18 proc. – su Jehovos liudytojais, beveik 13 proc. – su hinduistais, budistais, beveik 10 proc. – su žydais.
„Augdami dauguma mūsų turėjome mažai įvairias religijas ar tikėjimą išpažįstančių draugų. Mokykloje apie religijų įvairovę taip pat niekas nemokino, todėl nekeista, kad esame linkę kitokius, mažiau panašius į mus, vertinti nepalankiai“, – kalba V. Gabrieliūtė.
Čia labai svarbus yra darbdavių vaidmuo, sako V. Gabrieliūtė: skatinant informuotumą ir supratimą apie įvairias kultūrines praktikas, aplink mus esančią tikėjimų ir religijų įvairovę. Kuriant įtraukią organizaciją reikia savęs klausti ne „kas aktualu daugumai?“, o „ar pagalvojau apie visus(-as)?“, pabrėžia pašnekovė.
Žiemos švenčių metas atveria galimybes
Puikia galimybe skatinti solidarumą bei bendruomeniškumą gali tapti šis šventinis laikotarpis, sako R. Pranskevičiūtė–Amoson. Įvairios bendruomenės ir įmonės gali organizuoti šventes, apimančias skirtingų kultūrų, religijų ir tradicijų elementus bei skatinti atvirumą ir supratimą.
„Kalėdų metas suteikia galimybę skirtingų kultūrų atstovams pasidalinti savo šventinėmis tradicijomis, maistu, muzika ir papročiais. Tai skatina įvairovę ir tarpkultūrinį dialogą, prisideda prie bendrumo kūrimo“, – sako pašnekovė.
R. Pranskevičiūtės–Amoson teigimu, net nedideli veiksmai gali daryti didelę įtaką, o šventinis laikotarpis būtent ir suteikia puikią galimybę pasidalinti gerumu vieniems su kitais.
Kaip žiemos šventės minimos Lietuvos darbovietėse
Gruodžio mėnesį šventinė nuotaika būna juntama kone kiekvienoje darbovietėje – biurus puošia eglutės, organizuojami darbo vakarėliai. Ne vienoje tokioje įmonėje dirba ir Kalėdų visai nešvenčiantys darbuotojai. Todėl žiemos švenčių laikotarpis taip pat gali būti puiki proga susipažinti su skirtingų kultūrų, religijų praktikomis ir tradicijomis.
Pavyzdžiui, daugiau nei 60 skirtingų tautybių atstovų yra įdarbinusi Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Western Union Lithuania“. Organizacijos personalo vadovė Lijana Geštautaitė pastebi, kad visų darbuotojų švenčių tradicijos yra skirtingos. Atsižvelgiant į tai yra stengiamasi, kad kiekvienas įmonėje jaustųsi priimtas ir gerbiamas.
„Kadangi Vilniaus padalinyje dirba įvairių tautybių žmonės, akivaizdu, kad ir jų švenčių tradicijos yra skirtingos. Organizacijos viduje stengiamės užtikrinti įtraukią komunikaciją, todėl metų pabaigos laikotarpiu įprastas įmonės tradicijas, organizuojamas kūrybines dirbtuves siejame su žiemos šventėmis“, – pasakoja L. Geštautaitė.
Pavyzdžiui, šį mėnesį bendrovėje buvo organizuotas šventiškas pasibuvimas darbuotojų vaikams, kurio metu buvo galima sužinoti apie skirtingas žiemos švenčių tradicijas visame pasaulyje, dalijasi personalo vadovė: „Tad nors mūsų biurą puošia Lietuvoje taip įprastos eglės, stengiamės, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi priimtas ir gerbiamas“.
